Triatlonininkas Vidmantas Urbonas penktadienį sėkmingai baigė dviejų dienų plaukimą Baikalo „jūra“ - šitaip pagarbiai šį ežerą Rusijoje vadina vietos gyventojai, lietuviui negailėję patarimų, kaip susidraugauti su giliais vandenimis.
„Nereikia bandyti jo nugalėti, reikia bendrauti kaip su gyvu organizmu, nes jis viską mato ir jaučia. Ir jei jūs plauksite su gerais ketinimais, jis jus priims“, - iš vietinių gautus patarimus, kaip geriausia plaukti per šaltą ir gilų Baikalą, prisiminė V. Urbono žmona Rita Urbonienė.
Lietuvis savo plaukimą pradėjo ketvirtadienio rytą. „Kėlėmės penktą valandą ryte, tepėmės tepalais ir, kai sulaukėm gelbėtojų tarnybos, buvo duotas startas plaukti. Baikalas pasitiko nelabai svetingai, nes vandens temperatūra tesiekė penkis laipsnius. Vidmantas plaukė kas valandą trumpam stabtelėdamas atsigerti karštų gėrimų. Po keturių valandų teko sustoti ilgesnei pertraukai, nes Vidmanto kūno temperatūra krito žemiau 32 laipsnių“, - pasakojo R. Urbonienė.
V. Urbonas buvo šildomas karštu dušu, šildomais pleistrais, karštais gėrimais.
„Kapitonas stebėjosi Vidmanto ryžtu ir klausė, kodėl mes pasirinkome būtent šį maršrutą, kuriuo dėl stiprių, vienu metu iš visų pusių netikėtai prasidedančių vėjų netgi neplaukia laivai. Tai pati giliausia Baikalo vieta, kurioje, pasak vietinių, nėra dugno“, - pasakojo R. Urbonienė.
Sušilęs lietuvis tęsė plaukimą panašiu ritmu. Komanda stebėjo jo būklę, matavo kūno temperatūrą ir pagal poreikį buvo daromos pertraukėlės. Per pirmąją dieną V. Urbonas nuplaukė 26 kilometrus.
„Kitą dieną startavome 6.30 val. Plaukimas vyko panašiu ritmu, vandens temperatūra svyravo nuo 3 iki 6 laipsnių, kilo vėjas ir stiprėjo bangavimas. Dabar jau Vidmantui trukdė ne tik šaltis, bet ir bangos. Dėl to plaukimo tempas šiek tiek sulėtėjo. Bet, nepaisant to, Vidmantas 19 val. sėkmingai finišavo kitame krante“, - džiaugėsi R. Urbonienė.
Ji smagiai prisiminė visą laiką atskiru kateriu greta plaukusių rusų gelbėtojų klausimus apie Lietuvos plaukiko „brolį dvynį“. „Stebėdami iš savo valties, jie negalėjo patikėti, kad abi dienas plaukė tas pats žmogus“, - teigė R. Urbonienė.
Anot jos, grįždamas į stovyklą V.Urbonas buvo „žvalus ir nuotaikingas, visa komanda - taip pat“.
Naujienų agentūra BNS praneša, kad iš viso V. Urbonas nuplaukė 46 kilometrus, pats plaukimas truko 17 valandų.
V. Urbono plaukimas buvo skirtas paminėti Lietuvos Didžiųjų tremčių istorijos septyniasdešimtmečiui. Iš Lietuvos plaukikas išlydėtas Seime, kur jam nuleisti į Baikalą perduota Lietuvos vėliava ir kapsulė „Gintaro ašara“.
Plaukimas per Baikalą Rusijoje taip pat buvo ekologinio žygio „Vanduo – tai gyvybė“ dalis. Šiame žygyje tai trečiasis ežeras, kurį perplaukė ultriatlonininkas.
Ekologinių žygių Nemunu ir Baltijos jūra įgyvendintojas V. Urbonas yra užsibrėžęs tikslą per penkerius metus įveikti penkis gėlo vandens ežerus, esančius įvairiuose žemynuose.
2009 metais jis perplaukė Titikakos ežerą Pietų Amerikoje ir šį plaukimą skyrė Lietuvos vardo tūkstantmečiui, 2010 metais – Jeloustouno ežerą Jungtinėse Amerikos Valstijose, skirdamas plaukimą Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms.
Per skrydį link Baikalo lietuvių komandai buvo kilę nesklandumų, todėl triatlonininkas prarado dieną, kuri turėjo būti skirta adaptacijai.
