Jau senokai gyvename taip, tarsi jūros ir vandenynai bei jų teikiamos gėrybės būtų neišsenkami. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais, kai į jūras išplaukė vis daugiau didesnių ir galingesnių žvejybos laivų, žuvies išteklių labai sumažėjo, perspėja „Žuvies ir jūros produktų vadovas sąmoningam vartotojui".
Paradoksalu, bet didelis ir galingas žvejybos laivynas vaikosi vis mažėjantį žuvų kiekį. Tokią aktyvią žvejybą skatina skiriamos subsidijos ir parama, nes ja naudodamiesi žvejai gali nevaržomai žvejoti net jei jų veikla nepelninga. Dar viena viso to priežastis – ne vienerius metus mokslininkų garsiai skelbiami įspėjimai apie prastą žuvies išteklių būklę, kurie iš tiesų skatina šią temą tapti itin politizuota, o kova dėl galimybės žvejoti – arši ir pikta.
Europa yra apsupta jūrų, kurios yra vienos produktyviausių pasaulyje. Tačiau paskutiniu metu žuvies sugaunama daugiau, nei jūros ir vandenynai spėja užauginti.
Nors žvejybą ir imta reguliuoti, žuvies išteklių pereikvojimo tai nesustabdė: 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudoma labiau nei vadinamasis maksimalus tausią žvejybą užtikrinantis sugaunamos žuvies kiekis. Beveik trečdalis žuvų rūšių išgaudytos tiek, kad vargu ar jų ištekliai kada nors atsikurs, net ir visiškai nutraukus šių žuvų žvejybą.
„Jei norime išsaugoti tai, ką dar galima išsaugoti, kai kurių žuvų rūšių žvejybą bei vartojimą privalome laikinai sumažinti ar net visai sustabdyti, kad tų žuvų ištekliai spėtų atsikurti. Delsdami priimti sprendimus prisidėsime prie daugelio žuvų rūšių išnykimo", - rašoma Lietuvos Gamtos fondas parengtame Žuvies ir jūros produktų gide.
Norint palikti galimybę žuvį valgyti ir mūsų vaikams, nevertėtų pirkti jūros ežerių, mat dėl lėto augimo ir brendimo jos yra itin jautrios pergaudymui. Atsisakyti jūrų lydekų, pagautų pietinėse jūrose, laisvėje sugautų lašišų, Šiaurės Atlanto menkių, tunų ir ryklių mėsos.
Vadove taip pat rekomenduojama nepirkti nei laukinių, nei ūkiuose užaugintų ungurių, nes jie visi priklauso tai pačiai pergaudytai rūšiai. Taip pat susilaikyti nuo tigrinių, baltakojų ar didžiiųjų krevečių pirkimo, nes kiekvienos iš šių rūšių vartojimas tik padidina Pietryčių Azijoje gamtai daromą žalą.
Tačiau Lietuvos gamtos fondas sudarė sąrašą vietinių žuvų, kuriomis galime drąsiai mėgautis, nejausdami atsakomybės dėl mažėjančių išteklių. Tai - Atlanto ir Baltijos menkė, karpiai, ešeriai, kuojos, karšiai, stintos, skumbrės, upinės plekšnės.
Visą „Žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui" PDF formatu galite atsisiųsti ČIA.
„Ar žinote, kokią žuvį šiandien valgysite?" žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui" sudarė „Lietuvos gamtos fondo“ specialistai Robertas Staponkus, Neringa Pumputytė. Leidinį parėmė Pasaulio gamtos fondas. Gidas parengtas bendradarbiaujant Gamtos tyrimų centrui ir Žuvininkystės Tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
