GRYNAS.lt ne kartą rašė, kokių vaistažolių reikėtų pasirinkti pavasarį, vasarą. Šįkart žolininke iš tradicijos save vadinančios Ritos Balsevičiūtės ir Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorės Astos Klimienės pasiteiravome, kokių vaistažolių derėtų užsiauginti savo darželiuose.
Išgirdusi šį klausimą žolininkė R. Balsevičiūtė džiaugėsi, kad žmonės vis labiau domisi liaudies medicina. Juk ir senovėje, kaip teigė moteris, daugelis ligų, negalavimų buvo gydoma būtent vaistažolėmis.
„Senovėje moterys žinojo labai daug žolių. Dar ne taip seniai, tarpukariu, savo sergančius vaikus gydydavo pačios, tik sunkesniais atvejais kreipdavosi į žymesnius žolininkus ar užkalbėtojus“, – sakė pašnekovė.
R. Balsevičiūtė taip pat džiaugėsi, kad dabar žmonės stengiasi įsigyti sodybų kaime, darniai gyventi su gamta. „Tikriausiai pastebėjo, kad tokioje aplinkoje užaugę vaikai yra dvasingesni ir dorovingesni. Apskritai tik darniai su gamta gyvendami esame pajėgūs gyventi visavertį gyvenimą“, – teigė žolininkė ir pridūrė: „Kad jau kalbame šia tema, norėčiau moterims pasiūlyti atkurti senovinius darželius. Ir siūlau auginti ne vien puošniuosius jurginus ar žaliąsias rūtas, be kurių, žinoma, darželis – ne darželis, bet ir nepamiršti vaistingųjų augalų. Pasiūlysiu pasisodinti tokių, kuriuos daugelis pažįsta ir gali drąsiai naudoti.“
Mėta
Šio augalo pavadinimas kilęs nuo žodžių „mėtytis, blaškytis“. Taigi mėtų arbata padeda susikaupti, ramina, gerina atmintį. Augalas buvo žinomas jau antikos laikais, vertinamas mąstytojų kaip protą skaidrinanti priemonė. Būtų pravartu mėtų arbatos išvirti neramiam vaikui ar vartoti patiems, pavargus po sunkių dienos darbų. Padeda ji ir nuo pykinimo, taip pat gydo žarnyno ligas.
Ramunėlių arbata mažina karščiavimą, malšina skausmą. Tinka žaizdoms, kūdikių odelei plauti. Dar senovėje buvo pastebėtas ramunėlių poveikis žarnynui gydyti. „Žarnyną galima ir palaisvinti, ir sukietinti. Jei stiproką arbatą gerai pasaldinsime, sustabdysime viduriavimą. O jei arbata nesaldinta, viduriai laisvinami“, – pasakojo žolininkė.
Pelynas
Paprastai pelynas auga laukuose, bet jo krūmą galima pasisodinti ir darželyje šalia gražių ryškiaspalvių gėlių, kaip teigė R. Balsevičiūtė, pelyno pilki lapeliai puikiai prie jų derės. Moteris jaunus lapelius siūlo nuskinti ir susidžiovinti. Dėti po lapelį ar du į arbatą ir vartoti kaip apetitą gerinančią priemonę. Puikiai tiks ir skrandžio skausmams raminti, tik mažomis dozėmis.
Kadangi pelyno aitrokas kvapas, jo nemėgsta pelės ir kandys, o namus padeda apsaugoti nuo musių ir uodų. Senovėje jis buvo naudojamas kaip priemonė parazitams iš organizmo valyti.
Diemedis
„Tai Dievo medis“, – sakė žolininkė. Jis yra artimas pelyno giminaitis. Jo kvapas veikia raminamai, senovėje jo lapelių arbata buvo gydomos ne tik žarnyno, bet ir nervų ligos. Tačiau drąsiai jo vartoti moteris nepatarė, geriau pasitarti su specialistu.
Antžemine dalimi galima gydyti anginą, o šaknimis – epilepsiją ir meningitą. Antpilas vartojamas sergant peršalimo ligomis, reumatu. Jei prakaituoja kojos, jas reikėtų pamirkyti diemedžio lapų vonelėse.
Namie galima laikyti, pavyzdžiui, džiovintų šakelių, nes kvapas atbaido kandis.
Bijūnas
Užauga didžiuliai žiedai: balti, rožiniai, tamsios vyšnių spalvos. Šio augalo pavadinimas pasufleruoja, kas juo gydoma. Bijūno arbatų galima vartoti norint pašalinti išgąsčio sukeltus padarinius, tokius kaip šlapinimasis į lovą. Tam ypač tinka baltojo bijūno žiedlapių arbata: galite įdėti keletą jų ir užplikyti.
Naudojamos yra ir šaknys nervų ligoms gydyti, bet jas vartoti žolininkė patarė atsargiai, geriau kreiptis į specialistus.
Vaistinis smidras
Liaudyje jis vadinamas šparagu. Jauni ką tik išdygę ūgleliai turi labai daug vitaminų. Šaknų ir šakniastiebių užpilas vartojamas inkstų ir širdies ligoms gydyti. Smidro šakelės nukarpomos, džiovinamos, iš jų daromos arbatos. Jas tinka vartoti esant nefritui, kai labai tinsta kojos.
R. Balsevičiūtė sakė, kad vaistinis smidras dabar jau retas augalas, galima rasti paupiuose, sausuose šileliuose. Pašnekovė mano, kad žmonės jau senovėje pastebėjo jį ne tik dėl grožio, bet ir gydomųjų savybių, todėl perkėlė į darželį.
Jazminas
Dainose apdainuotas kvepiantis augalas. Jo kvapni žiedelių arbata puikiai ramina nervus. Kinai jį yra labai išpopuliarinę, labai mėgsta, bet ir pas mus šis augalas turi ne ką menkesnę paklausą. Vertingiausios jo rūšys: bekvapis, arba stambiažiedis, darželinis ir Lemuano jazminas.
Juodauogis šeivamedis
Jis labai įdomiai kvepia, dar yra vadinamas bezdu. Sakoma, kad barzdukas – mitologinė būtybė – gyvena po šeivamedžiu.
Senovėje jis net buvo garbinamas. Taip pat buvo ir tokių prietarų, kad vaikui darant lopšį jokiu būdu negalima dėti šeivamedžio, nes tada vaikas verks, blaškysis. Kadangi jo šakelės tuščiavidurės, vyrai senovėje darydavo iš jų pypkių kandiklius.
Jo uogos labai neblogas vaistas šlapimo išsiskyrimui skatinti, sugripavus, ypač tinka peršalus, kai kurioms širdies ligoms ir podagrai gydyti. Uogos aitroko saldaus skonio, seniau iš jų virdavo ir uogienes, bet daugiausia jas džiovindavo ir darydavo arbatą. Ji įdomaus skonio, saldi, todėl nereikia cukraus.
Putinas
Visas augalas vaistingas: ir uogelės, ir šakelės, ir žievė. Uogas džiovindavo, su cukrumi sukdavo. Tai pirmas vaistas bronchitui gydyti, taip pat tinka norint sumažinti aukštą kraujospūdį.
Iš uogų verdamas kisielius, spaudžiamos sultys, daromas marmeladas. Uogose daug vitamino C, jos skatina šlapimo išsiskyrimą, padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Nuoviras tinka viršutinių kvėpavimo takų, kepenų ligoms, plaučių uždegimui gydyti. Putino žievė vartojama kaip raminamasis, karščiavimą mažinantis, antimikrobinis vaistas. Jos nuoviru galima skalauti burną esant gleivinės uždegimui.
Serbentas
Serbentų patariama pasiskinti ir pasidžiovinti ne tik uogų, bet ir lapų. Tai pirmas vaistas karščiuojant. Labai tinka širdžiai stiprinti, galima vartoti gydant inkstų ir šlapimo, sąnarių uždegimus.
Serbentų uogos – vitaminų šaltinis. Jos plečia kraujagysles, valo kraują, skatina prakaitavimą, jų reikėtų vartoti, jei organizmas išsekęs.
Šviežias serbentų sultis tinka gerti sergant opalige, gastritu, o džiovintų uogų nuoviras padeda viduriuojant.
Raudonėlis
Ne tik prieskoninis augalas, bet tinka ir bronchitui gydyti, esant mažam skrandžio rūgštingumui, liaudyje labiau žinomas ir vartojamas nuo plaučių ligų. Veikia raminamai, skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą, mažina skausmą, padeda greičiau atsikosėti.
Piliarožė
Šis augalas galėtų papuošti jūsų darželį, nes piliarožės žiedai dideli, jų būna geltonų, baltų, rožinių, raudonų, violetinių. Šaknys naudojamos sąnarių skausmui malšinti, nuo viduriavimo.
Vaistinis putoklis
Kvepiančio augalo šakniastiebiuose ir šaknyse gausu saponinų, todėl vanduo, į kurį įmesta vaistinio putoklio, plakant labai putoja. Dėl šios savybės augalas taip ir vadinamas. Anksčiau jis buvo naudojamas kaip skalbimo priemonė, o merginos putokliu nusišveisdavo padus. Tam darydavo nuovirą arba tiesiog pasiraudavo pačių žolių ir jomis šveisdavo.
Rožinės spalvos žiedus turinčio putoklio saponinai padeda atsikosėti, skatina prakaitavimą, varo tulžį, šlapimą. Augalo šaknų užpilu gydoma angina, bronchitas, pūliuojančios žaizdos.
Kad reikėtų atkreipti dėmesį į etnografinius darželius, kuriuose buvo auginama daug naudingųjų augalų, pritarė ir Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė A. Klimienė. Be ponios R. Balsevičiūtės išvardytų vaistažolių, ji dar paminėjo balzamitą, gelsvę, čiobrelį, juozažolę, jonažolę, medetką, kurių arbatos stiprina imunitetą, jas tinka vartoti norint pašalinti įtampą, peršalus.
„Be vaistingųjų augalų, darželyje galima pasisodinti ir prieskoninių, tokių kaip bazilikai, petražolės, krapai, kmynai, darželinis dašis ar vaistinė ožragė. Beje, juos galima vartoti ne tik kaip prieskonius, bet ir naudoti darant arbatas“, – pasakojo A. Klimienė.
