Vienas svarbiausių dalykų mieste, padedantis užtikrinti jaukią aplinką žmogui, yra žaliosios erdvės. Tačiau sąvoka „žalioji erdvė“ nėra apibrėžta, tokios sąvokos nėra ir įstatymuose. Dėl to kiekvienas ją gali interpretuoti savaip. Įprasta manyti, kad tai – skverai, parkai, tačiau žaliosiomis erdvėmis gali būti laikomi ir privatūs žmonių sodai. Vieniems tai – pieva, kitiems – miesto aplinkos dalis.
Nors tokios viešosios erdvės sulaukia vis mažiau dėmesio, miestų savivaldybės ir toliau kuria naujas žaliąsias erdves. Vilniuje vienos populiariausių bei lankomiausių tokio tipo erdvių yra regioniniai Verkių ir Pavilnių parkai, Kalnų parkas ir Vingio parkas. Visai neseniai įkurta dar viena erdvė - tai parkas, esantis Kalvarijų, Geležinio vilko, Šiaurinės ir Ozo gatvių sankirtoje.
Erdvių skaičius augs
Vilniaus miesto savivaldybė prie viešųjų žaliųjų erdvių priskiria tokias vietas: esančias netoli gyvenamųjų plotų, miesto parkus ir didžiąsias rekreacines zonas.
Savivaldybės specialistai portalui GRYNAS.lt teigė negalintys tiksliai įvardyti, kiek Vilniuje yra žaliųjų erdvių. Iš viso mieste yra 2865,7 ha žaliųjų plotų. Iš jų – 813,1 ha pagrindinių miesto želdynų. Tarp jų – parkai, botanikos sodai ir t.t. Tačiau tiksliai išskirti, kokį plotą turi ar gali užimti viena žalioji erdvė nėra apibrėžta.
Specialistai užsiminė, kad žaliųjų erdvių skaičius Vilniuje ir toliau augs. Šiuo metu parengti projektai dėl Reformatų parko bei Misionierių sodų.
Gyventojai gali siūlyti
Grynas.lt savivaldybės specialistų pasiteiravo, ar pasiteisina panašių naujų erdvių kūrimas ir ar žmonės nuolat jose lankosi. Pasak jų, nauda jaučiama.
„Naujai suformuotos viešosios erdvės prisideda prie aktyvesnio miestiečių poilsio“, – konstatavo specialistai.
GRYNAS.lt savo skaitytojams primena, kad ir jie gali siūlyti vietas, kurios, jų manymu, galėtų virsti žaliosiomis erdvėmis. Tačiau tai turėtų būti ne privati teritorija, bet savivaldybės žemės.
Žaliosios erdvės yra prižiūrimos rangovų, kurie ir tvarko jiems priskirtas miesto erdves. Pavyzdžiui, senamiesčio teritoriją prižiūrinti „Grinda“ rūpinasi senamiestyje esančiomis žaliosiomis zonomis.
Siekiant pagerinti žaliųjų zonų priežiūros kokybę, planuojama įkurti papildomą įstaigą, kuri rūpintųsi ir visų miesto parkų priežiūra.
Atsirado nauja erdvė
Mieste atsirado dar viena žalioji erdvė tarp Ozo, Geležinio vilko bei Kalvarijų gatvių. Pasak savivaldybės specialistų, „šiuo metu miestiečiai teikia siūlymus naujam parkui, tačiau kol kas pavadinimas nėra išrinktas. Vienas dažniausių siūlymų – Ozo parkas.“
Parkas buvo atidarytas spalio pabaigoje. Jame įrengti keli vandens telkiniai, tilteliai, vietos pririšti šunims bei parkuoti dviračiams.
O ką mano Grynas.lt skaitytojai, kokiu vardu galima pavadinti naująjį parką? Savo idėjas galite siųsti redakcijai paštu grynas@grynas.lt
DELFI skaitytojai jau rinko gražiausią ir jaukiausią miesto žaliąją erdvę.Tuomet populiariausiais išrinkti šie parkai:
Vingio parkas. Tai vienas didžiausių vilniečių pamėgtų parkų. Jo plotas – 162 ha. Vakarinėje parko dalyje yra įsikūręs Vilniaus universiteto botanikos sodas. XVI a. pradžioje parko teritorijoje stovėjo Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo medinis dvaras, o vieta buvo vadinama Radvilų Lukiškėmis. Vėliau, kai pastatus ir teritoriją perėmė jėzuitai, ji pavadinta Jėzuitų Lukiškėmis. Rūmai keliavo iš vienų šeimininkų pas kitus. 1855 m. parko teritorijoje buvo įrengtas karinio inžinerijos dalinio mokymų laukas ir artilerijos poligonas, o 1920 m. Vingyje pradėti sodinti Stepono Batoro universiteto botanikos sodo sodinukai, suformuotas gausus augalų parkas. 1965 m. Vingio parkas rekonstruotas, pritaikytas masiniams renginiams ir poilsiui. Didžiojoje laukymėje pastatyta estrada, įrengta 2 ha ploto aikštė. Rytinėje parko dalyje yra vadinamosios Jėzuitų kapinės.
Verkių rūmų parkas. Miškų apsuptuose Verkiuose jau XIV a. pabaigoje buvo pastatytas dvaras su parku, kuris anuomet priklausė Vilniaus vyskupijai. Iki šiol išlikęs Verkių dvaro parkas su jame esančiais pastatais yra vienas gražiausių kraštovaizdinio tipo parkų Lietuvoje. Jis užima 36 ha plotą. XVIII a. buvo suformuoti viršutinis ir didysis parkai, kurie XIX a. viduryje paversti peizažiniais ir iš dalies perplanuoti. Viršutinis parkas išsidėstęs Neries ir Verknės upelio slėnių juosiamoje plynaukštėje bei greta esančiuose šlaituose, žemutinis (didysis) – Neries slėnyje. Nors viršutinis parkas dabar nebe toks išvaizdus, kaip anksčiau, jame gausu įvairių medžių ir krūmų, daugiausia vietinių. Prie rūmų auga dailūs lenkiniai maumedžiai ir žemesni bei plonesni sibiriniai maumedžiai. Tai – vienintelis parkas Lietuvoje, garsėjantis didele liepų rūšių bei formų įvairove.
Pasakų parkas Lazdynuose. Tarp Lazdynų ir Karoliniškių rajonų driekiasi paslaptingas Pasakų parkas. Jis įkurtas 1986 m., o atidarytas 1987 m. gegužę. Šio parko projekto autorius – architektas R. Jurgilis. Į parką lankytojus traukia graži gamta, medžių pavėsis bei jame pastatytos skulptūros, kurios simbolizuoja įvairius pasakų bei mitologinius personažus. Parką planuojama renovuoti ir pritaikyti vilniečių poilsiui bei pramogoms.
Sereikiškių parkas. Parkas yra pačioje miesto širdyje – tarp Gedimino pilies kalno, Vilnelės ir Bernardinų bažnyčios. 1799-1919 m. čia buvo Botanikos sodas – vienas pirmųjų visuomeninių parkų Rytų Europoje. Iki šių dienų reti augalai neišlikę – auga vos kelios lysvės gėlių, žydi rododendrai. Parke, šalia Bernardinų bažnyčios, įrengta seniausia Lietuvos vandentiekio stotis ir geriamojo vandens laboratorija. Ji buvo pastatyta 1914 m. ir rekonstruota 1945 m., kai buvo apgriauta per Antrąjį pasaulinį karą.
