Šunys, kuriuos vedžioja vyrai, keturis kartus labiau linkę pulti kitus šunis ir jiems kąsti. Agresyviau elgiasi keturkojai, vedžiojami su pavadėliu, o ne šunys be pavadėlio.
Tai tik pora išvadų apie šunų vedžiojimą iš naujos plačios studijos, kuri tyrinėjo, kaip šunų amžius, lytis, dydis veikia jų elgesį per pasivaikščiojimus su šeimininku. Taip pat atsižvelgta į savininko lytį, ar šeimininkas naudoja pavadėlį, rašo „Discovery“.
Tyrimas, priimtas publikuoti žurnale „Applied Animal Behavior Science“ („Taikomieji gyvūnų elgesio mokslai“), netikėtai nustatė, kad savininko lytis buvo svarbiausias faktorius iš lėmusiųjų, ar šuo puls kitus šunis.
„Mes manome, kad vedžiojamų šunų agresija ir kandžiojimasis turi ryšį su žmonių polinkiu į agresiją ir žmonių impulsais“, - teigia Mendelio universiteto jaunesnysis profesorius Petras Rezacas su komanda. Anot tyrėjų, šunys „geba suvokti subtilius kito šuns rodomus agresyvumo ženklus. Tuo pačiu jie dažniausiai turi sugebėjimų suprasti žmogaus socialinį elgesį“.
Studijos metu specialistai stebėjo 2 tūkst. šunų susitikimų, įvykusių, kai juos Čekijos mieste Brno vedžiojo šeimininkai. Stebėjimai atlikti rytais ir popietėmis trisdešimtyje skirtingų miesto vietų, kuriose savininkai dažnai vaikšto su keturkojais augintiniais.
Pats dažniausias bet kokio amžiaus šunų tarpusavio elgesys buvo apsiuostymas - tai neturėtų nustebinti šunų mylėtojų. Kitos lauktos išvados: patinai dažniau apuosto pateles, patinai ir patelės mieliau žaidžia kartu nei su tos pačios lyties atstovais, teritoriją dažniausiai žymi suaugę patinai, šunyčiai kartu žaidžia dukart dažniau nei suaugę ir vienuolika kartų dažniau nei seni šunys, visi šunys žaidimams mieliau pasirenka savo dydžio draugą.
Pavadėlio buvimas taip pat gali būti svarbi detalė. Šunys be pavadėlių apsiuostinėdavo dažniau nei šunys, vedžiojami su pavadėliu. Agresiją vienas kito atžvilgiu jie rodydavo dukart dažniau, kai būdavo su pavadėliu.
„Tai greičiausiai atspindys frustracijos, kurią šunys jaučia, kai pavadėlis trukdo jiems normaliai elgtis“, - „Discovery“ sakė Inga Fricke, su naminiais gyvūnais dirbanti JAV specialistė. Anot jos, ši problema vadinama „pavadėlio agresija“.
Kitas atradimas - patelės taip pat mielai žaidžia su kitomis patelėmis, kaip ir su patinais, nors patinai šiek tiek mažiau mėgsta žaisti vieni su kitais. Anot Amerikos veislynų klubo atstovės spaudai Lisos Peterson, tai gali būti susiję su tuo, kad patelės susilaukia šunyčių ir turi su jais žaisti, tad didesnis jų žaisimingumas gali būti genetiškai užprogramuotas.
Ryšys tarp savininko lyties ir šuns polinkio į agresiją, L. Peterson teigimu, gali būti kultūrinis fenomenas, galbūt susiję su tuo, kaip vyrai dresuoja savo šunis regione, kuriame atliktas tyrimas.
I. Fricke teigimu, dažnesnis kandžiojimasis, kai šunis vedžioja vyrai, o ne moterys, gali būti „paprastas padarinys to, kaip šunys atkartoja savo šeimininkų elgesį“ - kaip vienas kito atžvilgiu nusiteikę būna susitikę vedžiotojai, tokį elgesį gali perimti ir jų šunys.
