Žuvį valgyti – sveika. Tačiau tik tuomet, jei jos kokybė tikrai gera. Atrasti šviežią, neužterštą ir teisingai sugautą žuvį Lietuvoje tampa vis sunkiau.
Šviežumas kelia abejonių
Tyrimų duomenimis apie 70 proc. lietuvių mano, kad žuvis yra sveikas maistas. Tautiečių nuomone, žuvis pagal savo skonio savybes neatsilieka nuo paukštienos, jautienos ir kiaulienos. Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes ir norėdami paįvairinti savo racioną. Tiesa ta, kad žuvis – pats pavojingiausias produktas nedėmesingam pirkėjui. Jos galiojimo laikas labai trumpas. Šviežia neatvėsinta žuvis sugenda praktiškai per vieną dieną.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos ir sanitarijos skyriaus vedėjo Deivido Kliučinsko, Lietuvoje ir Europos Sąjungoje už produkto saugą ir tinkamumą vartoti atsako gamintojas. Jis turi pagrįsti, kiek gali galioti produktas, tačiau šiuo metu yra įvairių technologijų, kaip tą terminą išlaikyti gana ilgą.
Tuo, kad žuvis tikrai yra šviežia, tikri galite būti nebent pirkdami ją dar gyvą. Jei manote, kad parduotuvėje ar turgelyje ant ledo besiilsinti gražuolė dar visai neseniai pliuškenosi vandenyje – gali būti, kad klystate. Dėl itin trumpo žuvies galiojimo termino, ją šviežią atgabenti į parduotuves būtų praktiškai neįmanoma, todėl pirmiausia ji yra užšaldoma, o vėliau atšildoma ir parduodama kaip atvėsinta. Tikrai šviežia žuvimi gali mėgautis nebent pajūrio gyventojai.
„Gera žuvis yra ką tik pagauta, pas žveją verslininką, šviežiai ištraukta, jeigu jūs nusiperkate ją per 2-3 valandas. Po to pagal visą procesą jos kokybė pradeda blogėti“, - sakė Tarpšakinės žuvininkystės organizacijos pirmininkas Petras Cirtautas.
Žuvį gadina neteisingai gaudydami
Žuvies kokybei įtakos turi ir jos sugavimo būdas. Dauguma verslininkų žuvį gaudo tralais – užmestuose tinkluose sugaunamos ne tik didelės žuvys, bet ir mažesnės, o jas traukiant masiškai dūstančios žuvys traiškomos viena į kitą ir taip pažeidžiama jų raumenų struktūra.
Tiesa, yra vienas, tačiau pakankamai brangus būdas, kaip į kitą pasaulio kraštą pristatyti šviežią žuvį. Tik pagauta dar gyva žuvis yra atvėsinama leduose, jos gyvybinės funkcijos sulėtėja, tačiau, dėl didelio gyvybingumo, nedingsta. Tokiu kroviniu pakraunamas lėktuvas skrieja į tam tikrą pasaulio kraštą, kur žuvys vėl atgaivinamos. Tokiu būdu į prabangius Prancūzijos restoranus keliauja otai iš Japonijos arba į Japoniją gabenami unguriai iš Vietnamo.
„Lietuviški“ unguriai iš Kinijos
Beje, kalbant apie ungurius. Tikriausiai dažnas vasarą atostogaudamas pajūryje lauktuvių parvežate skanų riebų lietuvišką ungurį. Niekam nekyla abejonės, kad prekybos centre, pajūrio krautuvėlėse ar restorane parduodami unguriai ką tik pagauti Baltijos jūroje. Tačiau tiesa dažnai yra kitokia. Pajūrio žvejai pripažįsta – 90 proc. Lietuvoje parduodamų ungurių iš tikrųjų užauginti ne kur kitur, o didžiulėse fermose Kinijoje.
Tūkstančiai į gyvates panašių gyvių fermose rangosi vienas ant kito: Kinija – daugiausiai ungurių užauginanti šalis. Kad greičiau augtų, šie gyvūnai maitinami specialiais pašarais, kurie susideda iš žuvies ir sojos produktų. Tiesa ta, kad natūralioje aplinkoje augantys unguriai tokio maisto į savo burnas neimtų, tačiau šiuo atveju jie yra tiesiog pripratinami. Ungurio kokybė itin priklauso nuo to, kuo jis minta ir kokiame vandenyje gyvena, o Kinijos vandenyse teršalų netrūksta.
Beje, lietuviški unguriai tikrai nėra saugesni. Remiantis aplinkos apsaugos agentūros ataskaita, unguriai maistui paprastai naudojami retai dėl sumenkusios šios rūšies populiacijos, tačiau jų vartojimas maistui gali būti ypač pavojingas tiek visai populiacijai, tiek atskiroms grupėms – vaikams, nėščioms moterims.
GRYNAS.lt ir Lietuvos gamtos fondas rekomenduoja: Nepirkite nei laukinių, nei užaugintų ūkiuose ungurių, kadangi jie visi priklauso tai pačiai nykstančiai rūšiai.
Visą „Žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui" PDF formatu galite atsisiųsti ČIA.
Parengta pagal BTV laidos „Auksarankiai“ medžiagą
