„Gyvenu jurginų ritmu“, – plačiai šypsodamasi sako vilnietė Janina Čaplinskienė, kurios užmiesčio sodyboje auga daugiau nei 400 veislių įvairiaspalvių jurginų. Nors toks pomėgis yra brangus, atima daug fizinių jėgų ir nepalieka laiko pramogoms, moteris džiaugiasi kiekviena sodyboje praleista minute.

Reikia laiko ir jėgų

Dideles jurginų kolekcijas turinčių žmonių Lietuvoje nedaug – J.Čaplinskienė galėtų juos suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. To priežastis – Lietuvoje nėra gėlininkystės tradicijų, o ir valstybės politika gėlininkams itin nepalanki. „Nepaisant to, jurginų augintojų Lietuvoje daugėja“, – džiaugiasi gėlininkė.

Tačiau moteris mano, kad ne kiekvienas gali auginti jurginus. Nors jų priežiūra nėra labai sudėtinga, reikia turėti daug laisvo laiko, jėgų ir noro. Sunkiausia juos ne prižiūrėti, o išlaikyti. Mat spalį, pasibaigus jurginų žydėjimo sezonui ir prasidėjus šalnoms, jų gumbus reikia iškasti ir palikti žiemoti vėsioje vėdinamoje patalpoje.

„Su jurginais yra panašiai kaip su bulvėmis. Tik jurginų gumbai yra didesni, todėl juos iškasti daug sunkiau“, – patirtimi dalijosi J.Čaplinskienė. Dažniausiai jurginus augina sunkumų ir iššūkių nebijantys žmonės. Tokia yra ir Janina.

Sodyboje – visas pasaulis

Žemaitijoje užaugusi moteris dar būdama maža mergaitė turėjo dvi konkrečias svajones – gyventi Vilniuje ir turėti užmiesčio sodybą. Šiandien ji laiminga, nes abi svajonės išsipildė. Moteris gyvena ir dirba sostinėje, tačiau visus savo savaitgalius ir atostogas leidžia Kernavės seniūnijos Kalnynų kaime esančioje sodyboje. „Man reikia ir Vilniaus senamiesčio, ir žemės gabalo, į kurį galėčiau sukišti rankas“, – kalbėjo augalų mylėtoja. Prieš 20 metų įsigytoje sodyboje auga ne tik šimtai jurginų, bet ir įvairiausios daržovės, sūnaus mylimi spygliuočiai augalai.
Paprastai jurginai yra bekvapiai, tačiau neseniai Janinos kolekciją papildė kvepiančius žiedus kraunanti jurginų veislė. Tokių veislių pasaulyje yra vos kelios.

„Ten auga viskas, kas auga po Lietuvos dangumi“, – juokėsi moteris. J.Čaplinskienės jurginų kolekcijoje yra „atvykėlių“ iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Čekijos, Latvijos, Japonijos ir net Naujosios Zelandijos. Daugiausia veislių atkeliauja iš kaimyninės Latvijos. Ten gilios jurginų auginimo tradicijos, nes ši gėlė yra nacionalinė.

Kaimietė, gyvenanti mieste

Rūpintis augalais gėlininkei padeda jos garbaus amžiaus mama ir sūnus. Jie sodyboje praleidžia visą šiltąjį metų laikotarpį, nuo Velykų iki Visų Šventųjų. Prižiūrėti dešimties kolektyvinių sodų plotą keliems žmonėms nėra lengva. Tarp Vilniaus ir Kalnynų kaimo kiekvieną savaitę migruojanti J.Čaplinskienė sako, kad didžiąją dalį darbų atlieka ji pati. „Pramogoms laiko nebelieka, tačiau man tai patinka. Toks mano pasirinkimas. Jei pavargsiu, imsiu ir parduosiu visus jurginus“, – sakė skųstis nemėgstanti gėlininkė.

Visus kolekcininkus sieja aistra, skiriasi tik objektai. Jurginai yra ilgiausiai žydinčios gėlės. Spalvingais žiedais jie pražysta jau liepos mėnesį ir žydi iki pat šalnų, dažniausiai spalio mėnesio.

Jurginams būdinga ir itin plati spalvinė gama. Paprastai jurginai yra bekvapiai, tačiau neseniai Janinos kolekciją papildė kvepiančius žiedus kraunanti jurginų veislė. Tokių veislių pasaulyje yra vos kelios. „Jurginai – ypatingos gėlės. Kaip gali jų nemylėti?“ – šypsodamasi klausia agronomės išsilavinimą turinti moteris.

Brangus malonumas

Jurginų žavesiui neatsispiria ne tik moterys, bet ir vyrai. Dauguma vilnietės klientų yra užsienyje gyvenantys lietuviai. Jurginais domisi labai įvairūs ir įdomūs žmonės. Labiausiai lietuviai mėgsta austrų selekcininko išvestą raudonų tamsialapių jurginų veislę Black Jack. J.Čaplinskienė jau ne kartą įsitikino, kad šiai gėlei atsispirti neįmanoma.

Tačiau gėlininkė perspėja, kad meilė įvairiaspalviams jurginams gali paploninti piniginę. Jurginų gumbų kaina nėra didelė, tačiau kainuoja ir jų atsisiuntimas, ir sertifikatai, ir priežiūra, trąšos. Be to, reikia nuolat atidžiai stebėti kolekciją, pildyti etiketes, prižiūrėti, kad konkreti veislė nesiskirtų nuo jos aprašymo. Šiandien itin opi veislių sumaišymo problema, o reikalavimų neatitinkanti veislė yra niekinė. Tokių Janinos sodyboje nerasite. Moteris apgailestavo, kad dėl sparčiai plintančių gėlių virusų jos jurginų kolekcija sumažėjo visu šimtu vienetų. Praėjusią vasarą gėlininkės sodyboje augo per 500, o šiais metais liko daugiau nei 400 jurginų veislių.

Nuostabi gėlė greitai pavergė

J.Čaplinskienė aktyviau domėtis jurginais pradėjo maždaug prieš 15 metų. Organizuojant gražiausios sodybos aplinkos konkursus, jai tekdavo daug važinėti. Vienoje aplankytų sodybų ji pamatė linguojančius jurginus.

„Nuo tada nebeįsivaizdavau savo gyvenimo be jų“, – prisiminė vilnietė. Dabar panašius jausmus patiria jos sodybą lankantys žmonės. „Jurginai greitai pavergia. Tai išsiskirianti iš kitų, nuostabi gėlė“, – neabejoja moteris.

Pamatyti Janinos jurginų kolekciją gali visi: kelyje nuo Musninkų į Kernavę yra nuorodos į jos sodybą. Jurginų žydėjimo pikas – rugpjūčio mėnuo. Norintieji įsigyti tam tikrų veislių gumbų gali užsirašyti į pageidaujančiųjų eilę „Svajonių lape“.

„Jei pasibaigus žydėjimo sezonui lieka papildomų jurginų gumbų, juos parduodu lape užsirašiusiems svajotojams“, – romantišką užsakymo lapo pavadinimą paaiškina gėlininkė.

Mylima vietos moterų

Jurginus auginanti vilnietė priklauso Kernavės bendruomenės moterų klubui, tačiau nėra aktyvi jų veiklos dalyvė. „Moterys mane myli, nes aš myliu gėles ir myliu jas. Tačiau atvykusi į sodybą pirmiausia duoklę atiduodu jurginams. Moterims laiko ne visada lieka“, – apgailestavo J.Čaplinskienė. Gėlininkė nuoširdžiai džiaugiasi Kernavės rajono moterų kūrybiškumu, aktyvia veikla, troškimu savo gyvenimus nudažyti įvairesnėmis spalvomis.

„Moterų klube jaučiuosi sava, reikalinga ir girdima. Turbūt visiems svarbu taip jaustis“, – sakė jurginų karaliene vietos moterų tituluojama Janina.

Atvirų durų dienos

Sodybos šeimininkai skelbia atvirų durų dienas, kurių metu bus galima apžiūrėti sodyboje augančius jurginus, pabendrauti su gėlininke, gauti patarimų.

Laikas: rugpjūčio 13–14 d. ir rugsėjo 10–11 d.
Adresas: Kalnynų kaimas, Kernavės seniūnija, Širvintų rajonas (pusiaukelėje tarp Kernavės ir Musninkų).