Vasara – metas, kai žydi daugelis augalų, sirpsta uogos. Todėl būtina nepražiopsoti ir nepatingėti pasirūpinti šių gėrybių, kad peršalus, sušlubavus sveikatai šaltą žiemą namie turėtume vaistingųjų arbatų.

Vasaros pradžioje rašėme, kokių vaistažolių pasirinkti iki Joninių. Prabėgus šventei, kai ieškoma paparčio žiedo, GRYNAS.lt vėl kalbina žolininkę Ritą Balsevičiūtę ir teiraujasi, kokių pagrindinių vaistažolių derėtų nepraleisti pro akis likusią vasarą.

Iš esamų ir galimų rinkti miškuose moteris labiausiai išskyrė uogas, nes jos pasižymi puikiomis savybėmis, turi daug vitaminų, žinoma, naudingiausios yra, kai valgomos tik ką nuskintos.

„Gyveno kaimynystėje viena močiutė, kuri vaikams, kai atsirasdavo mėlynių, liepdavo jų prisivalgyti iki soties, kad visus metus būtų sveiki. Kadangi uogas sveikiausia valgyti iškart, kai nuskini, visiems rekomenduoju pirmiausia atsivalgyti šviežių uogų, o paskui jau atsidėti dalį jų džiovinti“, – sakė žolininkė ir išvardijo, kokių uogų, jų krūmų lapelių ir kitų vaistažolių būtų pravartu susidžiovinti.

Avietė

Pravartu susidžiovinti ir uogų, ir lapų. Visiems gerai žinoma, kad avietės yra puikus vaistas nuo peršalimo, padeda sergant gripu, angina. Jose yra vitamino C, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų. Aviečių arbata skatina prakaitavimą, padeda išsiskirti šlapimui, mažina skausmą, karščiavimą.


Žemuogė

Žemuogių taip pat reikėtų susidžiovinti ir uogų, ir lapų. Uoguose labai daug geležies, jose, kaip ir lapuose, yra vitamino C, B grupės vitaminų, taigi žemuogių, kaip ir kitų uogų, reikėtų valgyti žalių, ką tik nuskintų. Tačiau ir džiovintas uogas galima vartoti – dėti jų darant arbatą.

Labai naudingi žemuogių lapai. Jų arbata vartojama norint sumažinti cukraus kiekį kraujyje, ji skatina prakaitavimą, gerina medžiagų apykaitą, stiprina organizmą, padeda išsiskirti šlapimui.

Mėlynė

Mėlynių irgi derėtų susidžiovinti ir uogų, ir lapų. Šios uogos – mūsų didysis vaistas norint pagerinti regėjimą. Jose daug vitaminų (C, B1, B2, P, PP), mineralinių medžiagų (geležis, kalis, kalcis, manganas). Mėlynės gerina medžiagų apykaitą, jų arbata vartojama diabetui gydyti ir norint sustabdyti viduriavimą.

Gervuogė

Galima pasidžiovinti ir uogų, ir lapų. Džiovintų uogų nuoviras stiprina organizmą, lapų arbata skatina prakaitavimą, todėl tinka vartoti karščiuojant. Gervuogių lapų arbata, kaip ir žemuogių, vartojama norint sumažinti cukraus kiekį kraujyje.

Erškėtis

Erškėčių uogos yra puiki imunitetą stiprinanti priemonė, jose daug vitamino C. „Gersite jų arbatą – nereikės jokių vitaminų pirkti“, – tikino žolininkė.

Erškėtis vartojamas gripo ir peršalimo ligoms gydyti. Stipriau sunegalavusiems ligoniams puikiai tiks tinktūra, pagaminta erškėčių šaknis užpylus spiritu. Ji tinka ir nusilpusiems ligoniams, prieš operacijas ar po jų.

Gudobelė

Pasiskinkite ir pasidžiovinkite gudobelės uogų, nes tai vaistas nuo širdies ligų. Veikia raminamai, šiek tiek sumažina kraujospūdį.

Didelės spanguolės, DELFI skaitytojo Tomo nuotr.

Spanguolė

Spanguoles galima ne tik šaldyti, bet ir džiovinti. Uogose nemažai vitamino C, taigi jos stiprina imuninę sistemą, tinka vartoti peršalus. Spanguolių arbata mažina karščiavimą ir kraujospūdį, padeda sureguliuoti skrandžio sulčių rūgštingumą.

Liepžiedžiai

Liepos kaip tik dabar žydi. Tad paskubėkite pasiskinti liepžiedžių. Jų arbata veikia raminamai, palengvina atsikosėjimą, mažina karščiavimą. Ji taip pat skatina prakaitavimą. Dėl šios savybės ponia R. Balsevičiūtė liepžiedžius patarė vartoti atsargiau, mat jie gali ne visiems tikti: būna, kad žmogui pasidaro labai silpna. Jei pasireiškia toks poveikis, reikėtų vartoti silpnesnes jų arbatas, jomis nepiktnaudžiauti.

Gaurometis

Tinka vartoti visą šio augalo antžeminę dalį, nebent jis jau nužydėjo. Tuomet žolininkė patarė rinkti tik lapelius.

Gauromečio arbata – vitaminų šaltinis, ją tinka gerti visus metus. Stiprina organizmą, profilaktiškai tinka vartoti sergant sunkiomis ligomis ir tiems, kurie turi cistų ar net auglių. Labai tinka vadinamajai brandaus amžiaus vyrų rykštei – hiperplazijai – gydyti.

Ąžuolo gilės ir žievė

„Tie, kurie niekad neragavo ąžuolo gilių kavos, neabejoju, kad paragavę priprastų ir jiems ji labai patiktų“, – teigė žolininkė ir pridūrė, kad reikėtų imti šią kavą populiarinti, o atvežtinę pradėti vartoti saikingai.

Moteris pateikė ir gilių kavos receptą: prisirinkus gilių pirmiausia reikia jas išdžiovinti, tada išmirkyti piene (apie pusę paros, kol išbrinks), paskui vėl išdžiovinti. O tada jau galima giles malti ir daryti kavą.

Naudingos yra ne tik ąžuolo gilės, kurių kava daug sveikesnė nei kavos pupelių, bet ir žievė. Tiesa, ją patariama lupti anksti pavasarį. Žievės nuoviras labai tinka žaizdoms gydyti, padeda sustabdyti kraujavimą, juo galima skalauti gerklę esant uždegimui.

Nuoviras naudojamas ir plaukų šaknims stiprinti, nuo pleiskanų, kojų prakaitavimo.