Kauno zoologijos sodas privačioms savininkų kolekcijoms ir gyventojams parduoda dalį gimusių jauniklių. GRYNAS.lt nusprendė pasidomėti, kokių gyvūnų galima įsigyti, kaip tikrinami būsimi pirkėjai bei kokia yra mainų tarp zoologijos sodų sistema.
Pirmieji klausimai - apie laikymo sąlygas
Žurnalistei prisistačius susidomėjusia pirkėja, zoologijos sodo žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė iš karto pradėjo teirautis apie būsimas gyvūnų laikymo sąlygas, būstą nuo šalčio.
Kalbėjome apie guanakus (į lamas panašūs, kupranugarinių šeimai priklausantys žinduoliai, - red. past.) arba karčiuotuosius avinus. Pastarieji gyvūnai turi šiltą kailį, ištveria šaltas Lietuvos žiemas, nors jiems bet kokiu atveju reikalingas tvartas ar namukas. Perspėjusi, jog karčiuotiesiems avinams reikia stačių šlaitų žinduolių skyriaus vedėja tikino, jog sodyba jų laikymui netiks. Moteris patikino, jog lūšies jaunikliai ir kitos retos rūšys - neparduodami.
Neparduodamos ir beždžionės, nes Aplinkos ministerija uždraudė parduoti šiuos gyvūnus bet kokiems privatiems asmenims. Sužinojusi, jog kalba su žurnaliste, A. Grebliauskienė kiek nusivylė.
Keturi guanakai laukia šeimininkų
„Jau galvojau, kad pavyks parduoti guanaką, nes šiuo metu keturi patinėliai laikomi atskirti nuo bandos, mažoje erdvėje, o patelės jau laukiasi naujų jauniklių. Būtų labai gerai jiems rasti namus, tačiau domimės, ar savininkai turi jiems namuką žiemai. Bet kokiu atveju, nebūtume pardavę jokių laukinių gyvūnų, nes jiems reikia atskiro Aplinkos ministerijos leidimo. Pirmiausia šį dokumentą atsišviečiame ir tik tuomet deramės su potencialiais pirkėjais“, - kalbėjo zoologijos sodo žinduolių skyriaus vedėja A. Grebliauskienė.
Zoologijos sodo atstovė atskleidė, jog netgi kupranugariams, kurie šiuo metu yra vieni brangiausiai parduodamų gyvūnų, leidimų nereikia. „Kupranugariai pas mus laikomi naminiais, leidžiasi vedžiojami“, - tvirtino A. Grebliauskienė.
Nors pasaulyje šiuo metu kupranugariai „ant bangos”, Lietuvoje esančio patinėlio kol kas niekas nepareiškė noro įsigyti. „Nors anksčiau eilė stovėdavo prie kupranugarių, - prisimena ilgus metus zoologijos sode dirbanti moteris. – Gal čia krizė kalta.“ Kupranugario kaina siekia daugiau nei 7000 litų. Panašiai kainuoja ir stumbrai. Tokia suma kelis kartus viršija kitų kanopinių, tokių kaip guanakai ar karčiuotieji avinai, kainas.
Noro neužtenka. Ir netgi pinigų
A. Grebliauskienė pasakoja, jog gerai pažįsta žmones, norinčius įsigyti egzotinį ar prijaukintą gyvūną. „Jie turi Aplinkos ministerijoje įregistruotas gyvūnų kolekcijas, specialius aptvarus. Tokių augintojų yra įsikūrę Mažeikiuose, Žemaitijos nacionaliniame parke, Salantuose, netoli Klaipėdos. Kartais važiuoju patikrinti, kokios laikymo sąlygos yra sukurtos gyvūnams, kartais – žinau apie jas jau iš ankstesnių vizitų,“ – tikino žinduolių skyriaus vedėja.
Moteris teigė, jog neturint Aplinkos ministerijos leidimo, zoologijos sodas žmonėms gali parduoti tik lamą, guanaką, kamerūno ožiuką, vietnamo kiaulę ar šešką – tai vadinami domestikuoti gyvūnai.
Kitu atveju žmogaus paruoštus voljerus ir kitas laikymo sąlygas tikrina šios ministerijos valdininkai.
„Lietuvoje gyvūnai iš gamtos praktiškai neimami – tik išimtinais atvejais, todėl pirmiausia gyvūną įsigyti panoręs žmogus rūpinasi, kad jį parduodantys veisėjai būtų oficialūs, kad vėliau jis turėtų gyvūno įsigijimo dokumentus. Šiemet kaip tik priimtas didelis dokumentas, kuriame nustatyti visi laukinių gyvūnų laikymo standartai, nuo voljero dydžio iki apsauginių įrengimų. Noro čia neužtenka. Ir investicijų ne. Reikia įgyti žinių“, - dėstė gyvūno įsigijimo tvarką Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius.
„Tai jau turi būti mini zoologijos sodai, manau, kad tiesiog laukinio gyvūno įsigeidęs žmogus negaus net leidimo jį pirkti, - teigė žinduolių skyriaus vedėja. – Pavyzdžiui, daugumai egzotiškesnių kanopinių iš karto reikia ir šildomų patalpų.“
Beždžionės - trokštamos, bet neparduodamos
S. Paltanavičius įsitikinęs, jog būsimam savininkui reikia turėti atitinkamą išsilavinimą: „Reikia žinoti, kaip tą gyvūną maitinti, suprasti, kada jis susirgo, kaip išspręsti kylančias problemas. Šiaip susigalvojus vargu ar verta to imtis. Be to, reikės samdyti veterinarijos specialistą, kuris nuolat apžiūrėtų gyvūnus, juos skiepytų.“
Trokštamiausių augintinių sąrašo viršūnėje, pasak A. Grebliauskienės – beždžionės. Tačiau moters teigimu, šimpanzės Reginos, konfiskuotos iš cirko „Ąžuolyno meškučiai“ vadovo Nikolajaus Zobovo rūsio istorija valdininkus paskatino imtis griežtų priemonių – išleistas potvarkis, kuriuo draudžiama parduoti bet kokias beždžiones privatiems asmenims. Galima prekiauti ir mainytis tik su kitais zoologijos sodais.
Zoologijos sodą Lietuvoje gali įkurti ir privatus asmuo.
Leidimas - ne amžinas
Didžiosios katės ir retos rūšys gali gyventi tik zoologijos soduose. Kol kas tokie Lietuvoje yra du – Kauno zoologijos sodas bei Klaipėdos jūrų muziejus. S. Paltanavičius atskleidžia, kad artimiausiu metu šis sąrašas pailgės.
O kaip su sukčiais ir kitais piktadariais pirkėjais? Gal jie ketina iš lamos, kuriai laikyti leidimai nereikalingi, pasisiūti šiltus kailinukus? A. Grebliauskienė tikina, jog per ilgus darbo zoologijos sode metus ji jau spėjo pažinti daugumą gyvūnų pirkėjų. Dažniausiai jie pažįsta ir vieni kitus, gali pranešti, kaip gyvūnus prižiūri vienas ar kitas savininkas.
S. Paltanavičius savo ruožtu primena, jog laukiniams gyvūnams laikyti išduoti leidimai gali būti ir panaikinti, jei tik sulaukiama žinių iš veterinarijos institucijų ar gyventojų, kad daroma pažeidimų.
Pirkti neišeina, tenka apsikeisti
Anksčiau zoologijos sodas galėjo parduoti ponio, asilo, sibiro kalnų ožio ir netgi zebro jauniklių. Tačiau šiuo metu dauguma jauniklių iškeliauja į kitus zoologijos sodus. Angelės Grebliauskienės teigimu, Kauno zoologijos sodas neturi lėšų įsigyti gyvūnų, todėl, kiek įmanoma, stengiasi dalyvauti veisimo programose ir jais mainytis.
Dideli pokyčiai numatomi ir zoologijos sodo beždžionyne. A. Grebliauskienė svarsto, jog turbūt teks atsisakyti hamadrinų pavianų, tačiau po rekontrukcijos voljerai taps tinkami daugeliui kitų egzotiškų beždžionių rūšių. Galbūt Kauno zoologijos lankytojai greitai galės pamatyti šimpanzes ar Kinijos beždžionėles.
„Nėra taip, kad neturėtume galimybės gauti gorilų ar kitų egzotinių gyvūnų. Bet kadangi esame Europos zoologijos sodų sąjungai priklausantis sodas, pirmiausia turime įrengti patalpas tokiems gyvūnams laikyti, nusiųsti atsakingiems asmenims nuotraukas, - dėstė zoologijos sodo žinduolių skyriaus vedėja. - Kuratoriai įvertina ir nusprendžia. Pavyzdžiui, kai norėjome gauti porelę žirafų, gavome du patinus, nes kuratoriai nusprendė, kad žirafų veisimui mūsų patalpos – per mažos. Pats kuratorius buvo atvykęs jų apžiūrėti.“
Artimiausiu metu visi zoologijos sodo naujokai bus atvežti tik prieaugliui didinti. Į Kauną atvyks „lenkės“ karčiuotojo avino patelės bei asilės iš Krokuvos zoologijos sodo. Jos atvežamos poravimuisi. Rugpjūčio pabaigoje pastebimai pagausės ir korsakų – mažų lapiukų.
Šiuo metu Lietuvos zoologijos parduodamų kai kurių gyvūnų kainos:
Rudoji lapė - 30 Lt
Juodasis šeškas - 103 Lt
Guanakas - 1500 Lt
Kupranugaris - 7178 lt
Karčiuotasis avinas - 1500 Lt
Amūrinis žaltys - 72 Lt
Indinis varanas - 314 Lt
Visą informaciją rasite ČIA
