Fontanas prestižiniame Vilniaus rajone primena kaimo tvenkinį. Ant dugno – dumblas, vandenyje – dusios, balų čiuožikai, kiti vabalai, plaukiojantys tarp plūduriuojančių šiukšlių.

Baiminasi dėl vaikų

„Bajorų kalvos“ vadinamos vienu iš prestižinių Vilniaus kvartalų. Nauji namai, butai su terasomis, aplink – pasivaikščiojimo takeliai, vaikų žaidimo aikštelės, netgi nemažas fontanas. Tačiau jo vaizdas nė iš tolo nedvelkia prabanga. Fontanas – nevalytas, jame prikritę supuvusių medžių lapų, prisiveisę įvairių vabalų ir net žuvų.

„Čia kažkas iš gyventojų tų žuvų prileido. Bet gal niekam nebūtų kilusi tokia mintis, jei fontanas neatrodytų kaip prūdas“, - ironizavo „Bajorų kalvų“ gyventoja Rimantė. Prieš kelerius metus į šią gyvenvietę atsikrausčiusi moteris prisiminė, kad pirmąją vasarą fontanas buvo labai gerai prižiūrimas ir teikė gyventojams daug malonumo, tačiau vos po metų viskas pasikeitė.

“Pirmus metus fontaną nuolat valydavo. O dabar atėjus vasarai ir ruošiantis naujam sezonui tik truputį atmirkė visus dar rudenį sukritusius lapus ir vadina tai išvalymu. Šalia dar vyksta statybos, iš ten irgi visko prikrenta į tą fontaną. Paskui visas vanduo būna nuklotas baltomis dėmėmis“, - pasakojo moteris.

Rimantė tikino labiausiai besijaudinanti dėl fontane nuolat besiturškiančių vaikų: „Čia – naujas kvartalas ir didžiąją dalį gyventojų sudaro šeimos su mažais vaikais. Jiems nepaaiškinsi, kad vanduo fontane negeras. Pati mačiau, kaip kaimynė vos minutei nusisuko pažiūrėti savo mažesniosios dukros, o tuo tarpu jos vyresnėlis išsitraukė iš fontano kažkokią baranką ir jau ruošėsi ją valgyti. Gerai, kad spėjau pamatyti, neaišku, kuo būtų užsikrėtęs“.
Tuo tarpu jos vyresnėlis išsitraukė iš fontano kažkokią baranką ir jau ruošėsi ją valgyti. Gerai, kad spėjau pamatyti, neaišku, kuo būtų užsikrėtęs.

Netvarko, nes nemoka

Projekto „Bajorų kalvos“ vystytojai – dukterinė „Hanner“ grupės bendrovė „Bajorų kalvos“. Jos vadovas Arvydas Avulis į gyventojų priekaištus dėl netvarkomo fontano atsako griežtai. „Tai ką, gal man jiems dar ir vyno į namus atnešti ar šašlyko iškepti?“, - ironizavo jis, atkreipdamas dėmesį, kad gyventojai nesutinka mokėti už fontano priežiūrą.
A. Avulis
Tai ką, gal man jiems dar ir vyno į namus atnešti ar šašlyko iškepti?

Rimantė pasakojo, kad jos namo gyventojai prieš mokesčius už fontano priežiūrą sukilo, kai pastebėjo, kad jie skaičiuojami tik jų namui. „Kažkada galvojome, o kas moka už fontano vandenį, už elektrą. Paskui pasidarė labai keista, kad žiemą mūsų sąskaitos už bendras išlaidas gerokai mažesnės nei vasarą. Tai labai keista, juk kiek, pavyzdžiui, vasarą laiptinėje degini šviesą. Paaiškėjo, kad priežastis fontanas. Dabar nebemokame, bet niekas ir nebeprižiūri“, - guodėsi ji.

Pasak A.Avulio, pirmuosius metus išlaidos už fontano tvarkymą buvo padalinamos visiems gyventojams. Kiekvienam iš jų tai kainuodavo po simbolinius litą ar du. Tačiau gyventojai sukilo ir atsisakė mokėti. „Mes neadministruojame teritorijos ir neprivalome jos tvarkyti. Ją prižiūri bendrovė „City Service“, kurios atstovai mums skambina ir klausia, kas užmokės. Mes neprivalome mokėti. Kiek dabar išvis tvarkome fontaną, tai darome savanoriškais pagrindais, galima sakyti, tai yra labdara“, - kalbėjo bendrovės vadovas.

Tikisi susitarti gražiuoju

Kita „Bajorų kalvų“ gyventoja Jurga džiaugėsi, kad situacija lyg ir krypsta į gerąją pusę. „Mes parašėme laišką, paprašėme pagalbos, lyg ir sulaukėme kažkokios reakcijos ir tikėsimės pokyčių“, - vylėsi ji.

Moteris patikino, kad ji tikrai neprieštarautų mokėti po litą ar kelis už fontano priežiūrą. „Žinoma, tam reikalingos biurokratinės procedūros, reiktų rinkti gyventojų parašus, bet, manau, daugelis kaimynų sutiktų. Juk visiems rūpi, kokioje aplinkoje auga jų vaikai“, - sakė Jurga.

A.Avulis patikino, kad tikrai ieškos būdų problemai išspręsti. „Dabar į mus normaliai kreipėsi, paprašė pagalbos, galvosime, ką daryti. Jei gyventojai sutinka prisidėti – puiku. Fontano eksploatacija per mėnesį kainuoja tūkstantį litų, gal mums pavyktų pasiderėti su „City Service“, kad jie kainą dar šiek tiek sumažintų ir kiekvienam butui už priežiūrą reikėtų vos po litą“, - svarstė A.Avulis.