Aristolochia littoralis yra viena iš 500 kartuolių rūšių. Tai dar retai pas mus auginamas kambarinis augalas. Jį galima panaudoti vertikalių sienelių želdinimui arba auginti kaip originaliai visą vasarą žydinčią gėlę.
Natūraliai auga Brazilijos drėgnuosiuose miškuse. Jų ploni, kelių milimetrų storio stiebai užauga iki 6 m ilgio ir vyniojasi apie medžių šakas. Žali, širdiški, pražangiai išsidėstę lapai nesiskiria nuo daugelio augalų lapų. Bet žiedų nesupainiosite su jokių kitų augalų žiedais. Jų sandara labai paprasta – 3 suaugę taurėlapiai, 6 kuokeliai, suaugę su piestelės liemenėliu, vainiklapių visai neturi. Pažiūrėję į žiedą iš priekio, matome raudonai rudos spalvos plonos medvilnės skiautę primenančią apie 30 cm. skersmens taurelės atbrailą, o iš šono jis panašus į saksofoną arbą pypkę. Žydi visą vasarą ir gausiai.
Žinoma, šią kartuoilų rūšį galime auginti tik šildomose patalpose. Nors vasarą galėtume išnešti ir pastatyti šiltoje, nuo vėjų apsaugotoje terasoje arba balkone.
Augalo aukštis ir forma priklauso nuo atramos. Tam gali būti panaudotas tinklas arba plonos lazdelės, apie kurias vyniosis stiebas. Mėgsta šviesias, saulėtas vietas. Laistyti ir tręšti reikia gausiai. Ypač reikia negailėti fosforinių trąšų. Jaunas augalas auga lėtai. Pirmus du metus augina šaknis. O vėliau augimas labai suintensyvėja. Bet žydėti pradeda ir maži būdami. Žiedus krauna ant pirmamečių ūglių, todėl drąsiai galima genėti. Nestatykite arti sėdimos vietos – žiedai turi nemalonų kvapą.
Lengviausias jų įsigijimo būdas – užsiauginti iš sėklų. Stiebų auginiais pasidauginti yra sudėtinga, tik maža dalis įsišaknyja.
O dabar apie tai, kodėl toks originalus yra kartuolės žiedas. Nepamirškime, gamtoje viskas yra tikslinga. Kartuoles apdulkina dvėseliena mintantys vabzdžiai. Žiedo atbrailos mėsos spalvos margumas, kvapas yra skirti jų priviliojimui. O jau kai vabzdys patenka į žiedo vidų (įlenda į vamzdelį), lauk ištrūkti nebegali, nes ten yra keli kieti, žemyn nukreipti plaukeliai, kurie trukdo išlysti. Ir taip vabzdys apsigyvena žiede tol, kol šis nuvysta. Tada jau gali išrėplioti. Bet per tą laiką apdulkina žiedą.
Nuo seno Lietuvoje aplinkos želdinimui yra naudojamos didžialapės kartuolės (Aristolochia macrophylla). Jos gerai žiemoja mūsų klimato sąlygomis. Tai taip pat lianos, galinčios užlipti į 8 – 10 m. aukštį. Jų žiedai yra tokios pat sandaros, kaip anksčiau aprašytos rūšies, bet atrodo žymiai kukliau – yra mažesni ir neturi tokios didelės atbrailos. Jų žiedai panašūs į XIX a. Olandijoje naudotas pypkes ir vadinami elegantiškomis olandiškomis pypkėmis. Bet šių kartuolių lapija yra nepalyginamai puošnesnė. Didžiuliai 10 - 30 cm skersmens, kiaušiniški arba širdiški šviesiai žalios spalvos lapai vienas kito nedengdami tvarkingai išsidėsto ant stiebo. Gali būti naudojamos pavėsinių, įvairių atramų želdinimui.
Kaip ir anksčiau aprašyta rūšis, pirmus du metus auga lėtai, o vėliau per vieną sezoną gali užaugti 2 ir daugiau metrų. Gražiai atrodo kaip soliterai. Ber taip par gali būti naudojamos kaip fonas karpytalapiams augalams.
Didžialapių kartuoliu galima nusipirkti medelynuose. Įsišaknydinti stiebų auginius taip pat yra sudėtinga. Geriausiai šaknijasi vasario – kovo mėnesiais. Gal todėl kartuolių sodinukai yra pakankamai brangūs.
Rečiau auginama mandžiūrinė kartuolė (Aristolochia manshuriensis).