Pirmąjį šiaudinį namą savo šeimai pastatęs Jonas Kačerauskas net neįtarė, kad tai taps jo gyvenimo būdu. Kaip pasistatyti namus iš natūralių medžiagų, dabar jis moko kitus.
Statyti mokėsi pats
Maždaug prieš aštuonerius metus J.Kačerauskui ramybės nedavė klausimas, ką daryti jo ką tik sukurtai šeimai su jau gimusiu mažyliu, kai bendrabučio kambarys darosi gerokai per ankštas, paskolos imti nesinori, o pinigų nuosavam būstui nė pro kur nepakanka. Atsitiktinai pasidalino savo rūpesčiais su vienu architektu, o jis, gūžtelėjęs pečiais, pasiūlė – statykitės namą, kuris nieko nekainuos.
Iš pradžių pažiūrėjęs keistai, J.Kačerauskas visgi nusprendė pasidomėti plačiau. Pasirodo, tai tikrai įmanoma. Žinoma, ne nemokamai, bet mažiau nei už 8 tūkst. litų. Jei namą statysi iš šiaudų ir viską darysi pats. Taip ir atvažiavo į plyną lauką, kur išdėliojo ratu dvylika akmenų, pasižymėdamas, kur stovės jo namas. „Nusprendžiau namą statyti apvalų – tuomet energetika geresnė“, - idėją paaiškino jis. Apskritai statyti šiaudinį namą jis ryžosi ne tik dėl kainos – norėjo pabėgti iš miesto į gamtą, kur ir patiems su žmona būtų geriau, ir vaikai galėtų augti.
Svajodamas apie būsimus namus pats, kaip sugebėjo, susikalė medinį karkasą, ant jo pradėjo dėti suspaustus šiaudus. Jei matydavo, kad trūksta laiko, čia pat ir nakvodavo. Dabar net pačiam keista prisiminti, kaip ko nors prireikus viskas lyg savaime atsirasdavo. „Aš tikiu, kad mintys gali realizuotis, o gamtoje tai vyksta dar stipriau. Guliu aš vieną vakarą jau pradėtame statyti name ir galvoju: kaip gerai būtų iš kur nors gauti traktorių, tiek darbų prisikaupė. O ryte girdžiu kažkas prieina ir beldžiasi: kaimietis atėjo, klausia, gal kuo padėti gali. Sako, va, traktorių turiu, gal su juo kažką padirbčiau“, - šypsojosi Jonas prisimindamas laimingus atsitiktinumus.
Panašiai prireikus atsirado ir pagalbininkas. Vakare pagalvojo, kad vienam darosi kiek per sunku, o ryte pas jį atkulniavo vyriškis ir pareiškė girdėjęs, kad jis čia namą stato ir nori savo pagalbą pasiūlyti. Planavo pabūti dvi dienas, bet liko du mėnesius. Taip per vasarą namas ir buvo pastatytas.
Mokosi iš klaidų
J.Kačerauskas, prieš imdamasis statyti namą, nieko bendra su statybomis nebuvo turėjęs. Pagal išsilavinimą jis – teisininkas, o kalbėdamas apie statybas iki šiol save vadina tik mėgėju, nors dabar jau ir pats veda seminarus, teikia konsultacijas apie šiaudinių namų statybą. Ir vienintelis būdas, kuriuo jis pradėjo mokytis, buvo bandymai.
Nenuostabu, kad pirmąją žiemą visgi teko iš savo namo grįžti į miestą – teko pripažinti, kad kažkas ne taip ir namie per šalta. Pasitaręs su tuo pačiu žmogumi, kuris jam pasiūlė šiaudinio namo idėją, Jonas sužinojo, kad namo sienas reikia tinkuoti moliu arba kalkėmis. Aptinkavo ir kitais metais nebesiskundė – nors buvo pasistatęs dvi krosnis, vieną iš jų nusprendė išardyti, nes dviejų aukštų namui visiškai užtekdavo šilumos ir iš vienos.
„Statant šiaudinį namą, medžiagos kainuoja labai mažai, daugiausia reikia mokėti už darbą. Šiaudas labai įnoringas, reikia mokėti su juo elgtis. Žinoma, viskas priklauso nuo to, ko tu nori. Jei nori visų patogumų kaip bet kuriame kitame name, tai ir kainuos papildomai“, - aiškino jis.
Kačerauskų namuose tualetas yra lauke, o prausiasi jie šalia pastatytoje pirtelėje – taip patiems labiau patinka. Tačiau tie, kas nori, gali šiaudinius namus pasistatyti tokius, kad iš išorės niekas net nesupras, kokia statybinė medžiaga buvo naudota. Pasaulyje tokių pavyzdžių apstu – kai kur net kuriasi bendruomenės ir dygsta ištisi šiaudinių namų kvartalai. Tiesa, visuose juose paliekamas nedidelis vadinamasis „meilės langas“, pro kurį matyti, kad namas pastatytas iš šiaudų. Kai kurie, norėdami atkreipti į jį dėmesį, specialiai aplink sukuria gražias dekoracijas.
J.Kačerauskas užtikrina – šiaudiniai namai tvirti, šilti, tikrai nedegūs. Sąlyginai galima sakyti, kad jie ilgaamžiai: Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jie pirmiausia ir atsirado, yra stovinčių ir daugiau nei šimtmetį. „Tačiau šiaip vidutiniškai skaičiuojame, kad šiaudinis namas stovi apie šimtą metų, o tuomet natūraliai suyra, nedarydamas jokios žalos gamtai. Mums ir vaikams užteks, o anūkams jau teks kitą statytis,“ - šypsojosi Jonas.
Svarbiausia – galimybė rinktis
J.Kačerauskas jokiu būdu nesako, kad šiaudiniai namai – pats geriausias variantas ir visi turėtų tik tokius ir statytis. Tiesiog jis norėtų, kad Lietuvoje būtų daugiau pasirinkimo. „Daugelis žmonių galvoja, kad vienintelis būdas – imti milžinišką paskolą ir pradžiai įsikurti bute kokiame nors blokiniame name. Man atrodo, kad taip pats žmogus tampa tarsi užsiblokavęs. Kitiems galbūt yra kitaip. Kiekvienam skirtas savo kelias“, - filosofavo jis.
Šiaudiniai namai Jonui tapo ideologija – pats dažnai važiuoja į užsienį, kad kuo daugiau apie juos sužinotų, o grįžęs dalinasi žiniomis su kitais. „Jei žmonės nori, mes tiesiog juos išmokome ir jie gali statytis patys, jei ne – galime mes pastatyti. Smagu matyti, kad susidomėjimas šia idėja auga“, - džiaugėsi Jonas, skaičiuodamas, kad Lietuvoje šiuo metu turėtų būti beveik šimtas šiaudinių namų.
