Paklausk patarimo bet kurio sodininko ar daržininko, ir kiekvienas išdėstys savą, geriausią kokios daržovės ar vaismedžio auginimo teoriją: vienas daigelius pamaitina trąšomis, kitas paiso ekologinės žemdirbystės principų, trečias sėja, ravi bei pjauna taikydamasis prie kosmoso ritmų.

„Nepasakyčiau, kad gamtinė žemdirbystė yra naujiena. Ji buvo tiesiog pamiršta“, – „Verslo žinioms“ sako kaunietis Saulius Jasionis, gana sparčiai populiarėjančios gamtinės žemdirbystės pradininkas Lietuvoje.

Aprodydamas nedidelį daržą ir sodą prie savo namų Kauno Žaliakalnyje Saulius apgailestauja, kad į svečius atvažiavome per anksti – dauguma daržovių tik išleidusios pirmuosius lapelius, nelabai yra ką apžiūrėti, juo labiau – paragauti. Taigi kalbėtis jis kviečia į virtuvę, vaišina šaltmėčių arbata.

Pasak S. Jasionio, gamtinė žemdirbystė seniau sodininkystėje naudota dažnai, bet per pastaruosius 50 „chemizuotų“ metų buvo tiesiog pamiršta. Daržininkystėje šis žemdirbystės būdas anksčiau netaikytas, jį daržininkai atranda tik dabar.

„Pagrindinis gamtinės ir tradicinės žemdirbystės skirtumas yra tas, jog laikantis pastarosios principų žemės dirbti nereikia – nei arti, nei kasti, nei purenti. Tiesiog leidžiama susiformuoti natūraliai dirvožemio struktūrai. Lygiai kaip miške – ten niekas žemės nedirba, ją purena sliekai, kirminai, kurmiai ir t. t.“, – skirtumus trumpai pristato p. Jasionis.

Kaip kitą gamtinės žemdirbystės ypatybę pašnekovas nurodo augalų mitybos būdą. Žemę dirbant tradiciniais būdais – ariant, kasant – augalai maitinasi tuo, kas yra dirvoje, arba tuo, ką gauna su organinėmis ar cheminėmis trąšomis. Pasak p. Sauliaus, tradicinėje žemdirbystėje kalbos apie natūralius augalų mitybos būdus ir būti negali. Vieninteliu natūraliu augalų maitinimosi būdu mūsų platumose jis vadina nenutrūkstančius biologinius procesus, kurių metu bakterijos ir grybeliai skaido dirvos paviršiuje gulinčias negyvas organines medžiagas.

Dabar jis mums aprodė augalus, kurių „auginti nereikia“ – be priežiūros tarp pernykščių lapų sode auga garšvos, meškiniai česnakai, kitos žolelės, kurias „pavasarį ant durniaus pasėji, kad tuščia nebūtų“. Iš žalumynų p. Sauliaus žmona maišo salotas, sako, jog šviežiomis džiaugiasi vos nutirpus sniegui.