Sušilęs oras vilioja į gamtą kurti laužų ir vėl užuosti per žiemą pasiilgtą kepamos mėsos kvapą. Kaip kūrenti ugnį miške ir kur tai galima daryti?
Ugnies nepalikite
Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Lefikas GRYNAS.lt pasakojo, kad laužus kurti draudžiama tam tikslui neįrengtose ar neskirtose vietose.
„Poilsiautojams pasiruošti kurą laužavietėms leidžiama tik pasirenkant šakų, žabų miške ar baigtose eksploatuoti kirtavietėse“, - paklaustas, ką galima kūrenti, atsakė specialistas.
Paprastai poilsiavietės yra žymimos kelio ženklais bei informacinėmis lentelėmis įvažiuojant į mišką, nurodomi atstumai.
Poilsiavietėje laužavietės paprastai būna išskirtos akmenimis, plytomis, apsaugine žemės juosta.
Kiekvienas tvarkingas pilietis kuria laužą jau buvusioje laužavietėje, o ne ant žolės ar miško pakloto. Būtina, kad aplink laužavietę būtų bent pusantro metro plynė, o ne šakelėmis ir kankorėžiais nuklotas plotas.
Kokie apribojimai?
„Jei laužavietė legali, t.y. įrengta teisėtai apribojimų kurti laužavietę nėra. Išskyrus atvejus, kai draudžiama laužus deginti miške ir arti miško gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant didesniam negu antros klasės miškų gaisringumui“, - perspėja Ž. Lefikas.
Lietuvos nacionaliniuose parkuose teisėtai įrengtoje laužavietėje taip pat galima deginti ugnį.
„Rezervate - ne, kadangi tikėtina, kad jau pats laužavietės įrengimas prieštaraus rezervato steigimo tikslams“, - paaiškina specialistas.
Nacionaliniuose parkuose ir rezervatuose yra nustatytos rekreacinės zonos, pėsčiųjų takai ekskursijoms, jų maršrutai ir poilsiavietės su įrengtomis laužavietėmis. Parkų lankytojai turėtų kreiptis į parko administraciją, kuri duos skrajutę, informuos apie tokias vietas (vadinamasis „zonavimas"), patars kur galima kurti laužą.
„Nereikėtų pamiršti, kad laužus kūrenti bus draudžiama ir visų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Jos plotis paprastai yra iki 25 metrų, tačiau būna ir platesnių“, - tęsia Ž. Lefikas.
Nemažos baudos
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų pažeidimas užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 200 litų ir baudą pareigūnams – nuo 300 iki 600 litų.
Jeigu pažeisite lankymosi miške taisykles, jūsų laukia įspėjimas arba bauda piliečiams nuo 25 iki 50 litų ir baudą pareigūnams – nuo 50 iki 100 litų.
Kokios baudos gresia, jei degama ugnis nelegalioje laužavietėje?
Jei laužavietė miške, toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 25 iki 50 litų ir baudą pareigūnams – nuo 50 iki 100 litų. „Jei laužavietė saugomoje teritorijoje, tai rezervatų, draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, apsaugos zonų režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 50 iki 100 litų ir baudą pareigūnams – nuo 150 iki 300 litų“, - perspėja specialistas.
Jeigu jau užkūrėte laužą legalioje laužavietėje, tačiau kūrensite atliekas, gali būti nubaustas
bauda nuo 100 iki 200 litų ir pareigūnams – nuo 200 iki 400 litų.
Deja, specialistai, stebėdami lietuvių įpročius gamtoje, apgailestauja, kad situacija negerėja.
„Prasidėjus sunkmečiui didesnis skaičius Lietuvos gyventojų pasirenka poilsį prie vandens telkinių Lietuvoje, todėl kasmet nustatomų pažeidimų skaičius netgi didėja. Tausojančio buvimo gamtoje tradicijos dar tik formuojasi“, - reziumuoja Ž.Lefikas.
Lietuvoje esančių laužaviečių žemėlapį rasite čia.
Pagal jį iš Vilniaus 350 km spinduliu galima rasti 115 legalių laužaviečių. Artimiausios jų – Žirmūnų ir Valakupių antrajame paplūdimiuose.
Nuo Kauno 350 km spinduliu galima rasti 118 vietų, kuriose legaliai galima kūrenti laužą. Arčiausiai Kauno laužą kurti galima 18 km nuo miesto esančioje Kačerginėje, netoli Nemuno žiedo.
