Prieš keletą metų “Legatum instituto” (nepriklausomas tyrimų institutas, atliekantis pasaulio valstybių išsivystymo lygio tyrimus ir skelbiantis gautus rezultatus metinėje ataskaitoje) valdyba svarstė pasaulio valstybių gerovės klausimą. Ir jie negalėjo atsakyti į porą klausimų: pirmiausia - kodėl kai kuriose šalyse, kurių startinė padėtis labai panaši, progresas didesnis nei kitose? Ir, sutarus, kad gyvenime reikia daugiau nei materialaus turto, kyla antras klausimas – kodėl tam tikrų valstybių gyventojai yra laimingesni ir labiau viskuo patenkinti?
Iš tiesų, kodėl Gana ir Pietų Korėja, kurių Bendrasis vidaus produktas (BVP) 1950 m. buvo panašus, vystėsi tokiomis skirtingomis kryptimis ir Korėjos BVP vienam gyventojui šiandien siekia 39 tūkst. JAV dolerių, o Ganos – tik 3 tūkst.
Išstudijavus 40 metų duomenis ir rezultatus, buvo išskirtos aštuonias sritys – sudedamosios gerovės dalys: ekonomika, verslas, valdymas, švietimas, sveikata, saugumas, asmeninė laisvė ir socialinis kapitalas. Tada, tokių viešosios nuomonės tyrimų kompanijų kaip „Gallup“, duomenų bazėse buvo ieškoma patikimų duomenų, kurie leistų kategorizuoti šalis pagal jų rodiklius minėtose srityse.
Paskutiniame, 2011 m. leidinyje, pavadintame “Pasaulinis gerovės tyrimas”, “Legatum institutas” išrūšiavo 110 šalių pagal bendrą jų gerovės lygį. Šalys, kurias valdo despotai į sąrašą neįtrauktos: Birmoje, Kuboje ir Šiaurės Korėjoje viešos nuomonių apklausos uždraustos. Kitos neramumų krečiamos šalys pateikė per mažai duomenų: Libija, Irakas, Afganistanas, Somalis ir Haitis.
Pirmoje vietoje trečius metus iš eilės – Norvegija. Ką tokio turi ši šalis, ko likusiam pasauliui trūksta? Pirmiausia, stulbinantį 54 tūkst. JAV dolerių BVP vienam žmogui. Norvegai – antra geriausiai savo gyvenimo standartus vertinanti tauta: 95 proc. yra patenkinti, kad turi laisvę rinktis kaip gyventi; net 74 proc. pasitiki kitais žmonėmis.
Cinikams atrodo, kad Norvegijos lyderystė šiame sąraše – laimingas atsitiktinumas, jiems Norvegija – nuobodi, bedievių (tik 13 proc. norvegų lankosi bažnyčioje), vienodų žmonių šalis, kurios gyventojai ir kompanijos moka didžiulius mokesčius. Be milžiniškų šaliai priklausančiose teritorijose esančių naftos ir dujų rezervų, eksportuojamų per valstybės valdomą „Statoil”, Norvegijos BVP būtų ženkliai mažesnis.
Gamtos ištekliai iš tiesų svarbūs piliečių gerovei: Australija, kuri yra trečia sąraše, gauna dideles pajamas iš anglies, geležies ir dujų pardavimo Kinijai. Bet tokios gamtos ištekliais turtingos valstybės kaip Kuveitas ir Jungtiniai Arabų Emyratai šiame sąraše yra vos ne paskutinės. Laimės ingredientai kur kas sudėtingesni nei disponavimas nafta ar geležies rūda. Tarp 10-ies laimingiausių sąraše figūruoja Norvegijos ir Australijos kaimynės: Danija, Suomija, Švedija ir Naujoji Zelandija. Į dešimtuką patenka ir nedidelės, panašaus išsivystymo lygio šalys – Šveicarija ir Olandija. Paskutinėje 10-tuko vietoje – JAV, o jos kaimynė Kanada – 6-a.
Kas bendro tarp šių laimingų valstybių? Pirmiausia, ten vyksta demokratiški rinkimai. Žmonės yra laimingesni, žinodami, kad jų balsas kažką reiškia valstybės valdyme. Be to, šių šalių žmonės turi daugybę pilietinių laisvių (pvz., Olandijoje dekriminalizuoti net narkotikai ir prostitucija). Kapitalo ir darbo jėgos judėjimas šiose šalyse beveik nevaržomas. “Legatum instituto” mokslininkai pažymi, kad Danija, kuri sąraše yra 2-a, neturi rimtų darbą išsaugoti padedančių įstatymų, tačiau šioje šalyje skiriamos didelės bedarbystės pašalpos. Taigi, Danijos įmonių savininkai gali įdarbinti tik tiek darbuotojų, kiek jiems tikrai reikia, o potencialūs darbuotojai gali ramiai ieškoti gero darbo, tuo tarpu gaudami finansinę paramą iš valstybės.
Anot “Legatum instituto” mokslininkų, Australijos pakilimas iš 5-os (2009 m.) į 3-ią vietą šių metų rezultatuose rodo minėtų valstybės valdymo ir tam tikrų įstatymų svarbą piliečių pozityviai nuostatai savo šalies atžvilgiu. Australai panaikino prekybos protekcionizmą, suteikė daugiau laisvių darbo rinkai, pertvarkė griežtus imigracijos įstatymus ir tapo viena iš lanksčiausių ekonomikų pasaulyje.
Kitas svarbus dalykas, lemiantis laimės koeficientą – verslumo skatinimas ir galimybių išnaudojimas. „Legatum instituto“ tyrėjai padarė išvadą, kad šalies užimama vieta šioje srityje – geriausiai atitinka bendrą šalies situaciją visame sąraše. Tai apima išlaidas verslui pradėti, naudojamų mobiliųjų telefonų skaičių, lengvą ir saugią prieigą prie Interneto ir darbo, kaip vertybės, padėsiančios prasimušti gyvenime, suvokimą. JAV pagal verslumo skatinimą sąraše 5-a, o sveikatos apsaugos atžvilgiu – net 1-a, nes JAV yra daugiausiai pasaulyje sveikatos apsaugai išleidžianti valstybė, be to, šioje šalyje itin išvystyta skiepų sistema, čia švarus vanduo, geros kokybės maistas, o šalis tokia didelė, kad žmonės be jokių vizų gali apkeliauti ir kalnus, ir dykumas, ir pailsėti kurortuose prie vandenynų.
Tikriausiai labiausiai per tris metus “Legatum instituto” lentelėje nusmuko Indija. Nuo 2009 m. ji nukrito per 13 vietų – į 91-ą. BVP vienam gyventojui žemas – 3,6 tūkst. JAV dolerių. Sveikatos apsaugos kokybė labai prasta: netinkama mityba, didelis naujagimių mirtingumas bei prasta privalomų skiepų sistema. Indija atsilieka ir švietimo srityje – raštingumo lygis čia siekia vos 64 proc. Pagal socialinį kapitalą šalis – 104-a, tik 60 proc. indų teigė galintys pasitikėti šeima ar draugais ir tik 21 proc. – kad aplinkiniai – patikimi. Kadangi čia veši socialinė nelygybė – nuo neatmenamų laikų veikiančios kastų sistemos pagrindas – verslumo ir galimybių išnaudojimo rodikliai šioje šalyje taip pat žemi.
Indija turbūt svajoja apie Europos problemas. Vis dėlto, nors Europos šalys užima net 14 iš 20 geriausių vietų sąraše, ne viskas čia taip nuostabu. Airija ir Belgija nuo 2009 m. nukrito per dvi vietas, Italija ir Graikija – net per keturias. Kelių Europos valstybių piliečiai išreiškė didėjantį nepasitenkinimą savo šalių valdymo organais, nes parlamentinės galios dėl ekonominių sprendimų buvo perleistos Briuseliui. Stebina ir kritę asmeninių laisvių rodikliai Suomijoje ir Švedijoje. Šiose šalyse rodoma vis mažiau tolerancijos imigrantams ir mažumoms. Gaila, bet kitų metų Europos rezultatai, vargu, ar bus geresni.
Svarbu pabrėžti, kad gerovė/laimė – ne toks „žaidimas“, kuriame laimintysis gauna daugiau pralaiminčiojo sąskaita; visos šalys gali progresuoti tuo pačiu metu. „Legatum instituto“ komanda atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius tris metus net 87-ios iš 110-ies valstybių pakilo per keletą vietų, net jei jų bendras rezultatas nepakito. Pavyzdžiui, kuo daugiau žmonių šalyje naudojasi mobiliaisiais telefonais ir Internetu, tuo daugiau galimybių jie turi susiburti į bendruomenes. Pagal „Legatum instituto“ ataskaitą, mes visi iš „Facebook“o ir „Twitter“io gaunam daugiau nei įsivaizduojam: „Socialiniai tinklai – tai nematerialus turtas, kuriantis ekonominį progresą ir geros savijautos grąžą“.
Silpniausioms valstybėms svarbi kiekviena smulkmena. Papildomas $1 000 pajamų per metus gali būti nereikšmingas norvegui, bet Centrinės Afrikos Respublikoje, kur eiliniai žmonės išgyvena iš $2 per dieną – tai didžiuliai pinigai. Čia žmonės laimingi ne nuo to, keliose kelionėse tais metais buvo ar kiek mašinų pakeitė, tokiose šalyse laimė – nepalaidoti savo naujagimio prieš pirmąjį gimtadienį.
5 laimingiausios:
5) Švedija
Aktyvus piliečių dalyvavimas politiniame gyvenime ir vyraujanti socialinė lygybė dera su aplinkos apsauga ir 123-ais mobiliaisiais telefonais 100-ui gyventojų, o visa tai kartu sukuria technologiškai išprususių žmonių socialistinį rojų.
4) Naujoji Zelandija
Pagal pasitikėjimą valdžia, švietimą ir asmenines laisves Naujoji Zelandija yra 2-oje sąrašo vietoje. Nėra labiau tolerantiškai imigrantų atžvilgiu nusiteikusių žmonių pasaulyje nei Naujosios Zelandijos gyventojai.
3) Australija
Australija pakilo iš 5-os vietos 2009 m. Tai geros švietimo sistemos, efektyvaus valdininkų darbo ir klestinčios gamtos išteklių prekybos rezultatas.
2) Danija
Danija 2-a trečius metus iš eilės. Ši mažytė valstybė pirmauja verslo ir galimybių išnaudojimo skatinime. Visuomeninės gerovės pagrindas – socialinė lygybė, geras susisiekimas ir mažiausios pasaulyje išlaidos verslui pradėti.
1) Norvegija
Jau trečius metus Norvegija Nr. 1. Tai viena turtingiausių valstybių pasaulyje, kurios BVP vienam žmogui - 54 tūkst. JAV dolerių. Norvegija užima 1-ą vietą socialinio kapitalo ir 2-ą vietą saugumo srityse.
5 nelaimingiausios:
5) Jemenas
Civiliniai neramumai, mažai pilietinių laisvių, žemas mergaičių išsimokslinimo lygis. Tik trečdalis apklaustųjų teigia turį kokį nors darbą.
4) Pakistanas
Neefektyvi, nestabili valdžia. Labai pavojinga ir priešiška svetimšaliams valstybė.
3) Etiopija
Tik 30 proc. gyventojų raštingi; 40 proc. - nepakankamai maitinasi; 20 proc. bedarbių.
2) Zimbabvė
Neraštingumas, korupcija, kleptokratija. Jokių pilietinių teisių. Išvešėjęs politinis smurtas.
1) Centrinės Afrikos Respublika
Blogiau nebūna. 10 proc. naujagimių nesulaukia pirmo gimtadienio. Mokyklose vienas mokytojas moko maždaug 91 moksleivį. Jokių pagrindų tolimesnei raidai.
