Jau tapo įpročiu šalia namų sodinti ir auginti įvairius augalus. Jie ne tik puošia aplinką, bet sveikatina – drėkina orą, todėl sumažina dulkių kiekį, sulaiko vėją, išskiria į aplinką fitoncidines medžiagas, kurios stabdo mikroorganizmų dauginimąsi arba net juos sunaikina. Tikrai maloniau gyventi yra augalų apsuptyje.
Visi augalai yra gražūs ir naudingi. Bet mažame plotelyje norime pasisodinti kokį nors nematytą, išskirtinį, egzotišką augalą, kilusį iš tolimų kraštų. Augalų prekyvietėse jų pasirinkimas yra didžiulis.
Kiekvienais metais atvežamos vis naujos rūšys. Kadangi pardavinėjami pasodinti vazonuose (konteineriuose), todėl sodinti galima bet kuriuo pavasario, vasaros ar rudens metu. Svarbu pasirinkti tokį, kuris nežūtų ir sėkmingai augtų.
Augalai sėkmingai auga, jeigu sąlygos panašios į tas, kokios yra natūraliose augimvietėse. Todėl, perkant, pirma reikia išsiaiškinti, iš kur yra kilęs.
Augalų augimą įtakoja daug veiksnių – šviesos kiekis, dirvožemio sudėtis ir drėgnumas, vėjo kryptis ir t.t. Bet vienas iš svarbiausių yra temperatūra. Vasaros mėnesiais šilumos Lietuvoje tikrai yra pakankamai daugumai augalų. Bet žiemą temperatūra tampa limituojančiu faktoriumi iš šiltesnių kraštų kilusiems augalams.
Jungtinių Amerikos Valstijų sodininkų draugija surinko duomenis iš visų pasaulio kraštų apie minimalios oro temperatūros vidurkius, kuriuos aprobavo JAV Agrokultūrų departamentas. Viso pasaulio sausumą jie suskirstė į 12 zonų. Šalčiausios sritys yra 1 zonoje, o šilčiausios – 11 – 12 zonose.
Centrinė Lietuvos dalis priskiriama 5b zonai – temp. - 23,4 – 26,1°C.
Šilčiausia yra vakarinė Lietuvos dalis. Ji priskiriama 6a zonai su - 20,6 – 23,3°C šalčio minimalios oro temperatūros vidurkio amplitude.
Vilnius priklauso šalčiausiai Lietuvos sričiai. Todėl ne visi augalai, kurie sėkmingai auga Kaune, Klaipėdoje, peržiemoja Vilniuje. Čia žiemos augalai, kurie yra kilę iš 1 – 4 zonų.
Iš 5 zonos augalai kartais gali pašalti, jeigu neatitiks oro drėgnumas, šviesos kiekis.
Paprastai prekiautojai turi augalų katalogus, kuriuose šalia nuotraukų yra nurodyta zona. Reikia paprašyti, kad parodytų. Jeigu neturi, tai užsirašyti lotynišką augalo vardą ir susirasti informaciją internete arba knygose apie šio augalo kilmę.
Naujausiose lietuviškose knygose zona yra nurodyta skaičiumi – pvz.: pilkasis kėnis – 3 – 7 zona. Tai reiškia, kad augalas žiemoja, esant – 15 – 40°C šalčiui. Visa Lietuvos teritorija yra tinkama jam augti. Bet europinis kėnis natūraliai auga 5 – 8 zonoje. Rytinėje Lietuvos dalyje kartais apšąla, nes čia yra kraštinės amplitudės temperatūros. Tokiu atveju reikia dėmesį skirti augimo vietos parinkimui.
Augalą reikia parinkti konkrečiai vietai. Lauke žiemoja augalai, kilę iš zonų, kurios numeris yra lygus ir mažesnis už tos vietovės, kurioje norime auginti augalą. Jei zonos numeris yra didesnis, tie augalai nežiemoja.
Vilniuje augalai iš 6 – 10 zonų yra auginami kaip vienmečiai arba žiemą laikomi vėsiose (2 - 10°C temperatūros) patalpose. Augalai kilę iš 11 – 12 zonų yra auginami tik uždarose patalpose ir vadinami kambarinėmis gėlėmis.
Kaip kambarinės gėlės visoje Lietuvoje yra auginamos amerikinės agavos (Agave americana), nes kilusios iš 9 – 12 zonos, kilnusis lauramedis (Laurus nobilis) - 7 – 10 zona, japoninė aukuba (Aucuba japonica) – 7 – 10 zona. Lavandos (Lavandula angustifolia) šaltomis žiemomis Vilniuje pašąla arba visai žūva, nes kilusis iš 6 – 10 zonų. Libaninis kedras (Cedrus libani 6 – 9 zona) nežiemoja. O kasmet vis populiarėjanti tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides – 5 – 10 zona) ir Vilniuje visai neblogai tveria žiemos šalčius.
Žinoma, yra ir išimčių. Kai kurie augalai sugeba prisitaikyti ir prie žymiai mažesnio šilumos kiekio. Bet tai jau yra augintojų patirtis. Reikia žvalgytis per tvorą į kaimynų sodus ir stebėti, ką jis augina. Jeigu ten auga, galima sodinti, nors augalas kilęs ir ne iš tos zonos.
Svarbus augalo augimui yra ir mikroklimatas. Uždaruose kiemuose, užuovėjoje yra geresnės augimo sąlygos ir čia galima sodinti lepesnius.
Nepamirškime, augalus veikia visas kompleksas sąlygų. Vienam faktoriui artėjant prie kritinės ribos, jį gali kompensuoti kitas. Bet peržengus ribą, augalas žūva.
Krūmus galime sodiname ir tuos, kurie žiemą pašąla. Ypač tas rūšis, kurios turi išraiškingus lapus arba gražius žiedus krauna ant pirmamečių ūglių. Paprastoji budlėja auga 5 – 10 zonoje. Vilniuje žiemą jos stiebai žūva, bet pavasarį atželia nuo žemės paviršiaus ir ant 1 – 1,5 m ilgio stiebų sukrauna kvapius žiedynus.
Europinis pūkenis kilęs iš 6 – 10 zonos. Labai dažnai jo ūgliai žiemą taip pat nušąla. Bet pavasarį atželia nauji. Jo veislės ryškiais bordiniais ir geltonais lapais puošniai atrodo želdynuose.
Perkant žolinius augalus taip pat reikėtų pasidomėti apie jų kilmę. Ne viską galime auginti Lietuvoje, ką matome prie Viduržemio jūros ar kituose kraštuose. Bet čia sprendimas yra paprastesnis. Žolinius daugiamečius augalus galime auginti kaip vienmečius. Tą dažnai ir darome.
Nuo seno auginamos begonijos, fuksijos, pelargonijos savo prigimtimi yra daugiamečiai augalai. Bet palikti mūsų gėlynuose žiemą jie žūva. Norint išlaikyti, reikia nešti į šildomas patalpas.
Žoliniai augalai yra pigesni už medžius ir krūmus, jiems žuvus ir nuostoliai bus mažesni. Su žoliniais augalais galime eksperimentuoti – ieškoti šiltesnės vietos (sodinti užuovėjoje), žiemą uždengti, nes yra nedideli.
Visų augalų, kuriuos matome užsienio šalyse, Lietuvoje auginti neįmanoma, nes netinka klimatinės sąlygos. Ir nesistenkime. Vienas iš kelionių malonumų yra pamatyti tai, ko nėra pas mus. O auginkime tuos augalus, kurie tikrai gerai auga mūsų sąlygomis.
