Pavasarį prasideda kambarinių augalų augimas, todėl reikia sudaryti visas sąlygas, kad šiltuoju ir šviesiuoju metų laiku mūsų numylėtiniai suvešėtų. Tai garantuoja geras substratas ir jame esančios maistinės medžiagos.

Senoje literatūroje rašoma, kad kasmet reikia persodinti mažus augalus, o senesnius kas 2 – 3 metus. Dabar, esant dideliam trąšų ir substratų pasirinkimui, tai galime atlikti ir rečiau.

Yra keli atvejai, kai augalus persodinti būtina:
indas, kuriame augalas auga, yra per mažas ir per lengvas, kad galėtų stabiliai jį išlaikyti;
indas pilnas priaugęs šaknų;
senas augalas, jo kerą reikia atjauninti, išmetant senesnes dalis;
žemės paviršius padengtas įvairių spalvų apnašomis, gali net sklisti nemalonus kvapas;
substratas praradęs purumą;
dėmės ant lapų rodo, kad yra pažeistos šaknys;
norime susodinti kelių augalų kompoziciją.

Persodinimui naudojami indai turi būti švarūs. Jeigu naudojamas senas vazonas, jį reikia švariai išplauti. Dažniausiai augalai sodinami į plastmasinius arba keraminius indus. Pirmieji yra lengvesni, nedūžta, per sieneles negarina vandens. Keraminiai indai yra sunkesni ir geriau išlaiko augalus, jie trapesni, per sieneles išgaravęs vanduo palieka pilkšvą nusėdusių druskų raštą, juose auginamus augalus reikia dažniau laistyti. Augalai gerai auga visuose induose, tik laistymo dažnumas yra skirtingas.

Labai svarbu yra parinkti augalui tinkamą substratą. Šis terminas pradėtas plačiau vartoti tik prieš kelis metus. Substratu vadinama medžiaga, į kurią pasodintos augalų šaknys. Tradiciškai naudojama derlinga daržo žemė, kompostas. Bet dabar tam tikslui yra pritaikomos ir kitos medžiagos, ypač gaminant mišinius. Tai durpės, smulkintas kokoso pluoštas, keramzitas, smėlis, medžių žievė, vulkaninis molis, samanos ir kitos.

Viena iš pagrindinių substratui keliamų sąlygų yra maistinių medžiagų, būtinų augalų augimui, kiekis. Jų įsisavinimas labai priklauso nuo substrato pH reikšmės, kuri parodo jo rūgštingumą ar šarmingumą. Rūgštūs substratai yra, kai pH reikšmė yra mažiau 7, šarminiai – daugiau 7. Neutralus – pH reikšmė – lygi 7. Laistant vandeniu, kuriame yra daug kalcio karbonato druskų, substrato pH reikšmė didėja. Tada ten esančios maistinės medžiagos sudaro junginius, kurių augalai jau negali įsisavinti. Dauguma augalų auga esant pH reikšmei 6,5. Rūgščiose dirvose – pH mažiau 5 – auga rododendrai, silpnai rūgščiose – pH nuo 5 iki 6 – auga ciklamenai.

Dar svarbiau už pH reikšmę yra substrato struktūra. Geras substratas yra purus, jame yra daug įvairaus dydžio porų, kurių dėka prie šaknų laisvai patenka oras, vanduo su jame ištirpusiomis maistinėmis medžiagomis. Apie purumą galime spręsti pagal svorį. Augalai geriausiai auga, kai 1-ame litre substrato yra 600 g. sausos medžiagos. Purus jis turi išlikti ilgą laiką.

Daug organinių substratų greitai suįra, netenka purumo, todėl juos reikia dažnai keisti.
Substratas turi sulaikyti maistines medžiagas, kurias įnešame tręšdami ir palaipsniui jas atiduoti augalui. Gero substrato pH reikšmė negali greitai didėti, jeigu ir nuolatos laistome su vadinamu kietu vandeniu. Jis turi pasižymėti buferinėmis savybėmis.

Dabar jau galime įvardyti svarbiausius kambarinių augalų substratui keliamus reikalavimus: jis turi ilgai išlaikyti purią struktūrą, kuri garantuoja šaknų aprūpinimą oru, vandeniu ir maistinėmis medžiagomis, tinkamą, greitai nesikeičiančią pH reikšmę. Žinoma, substrate negali būti daug ištirpusių druskų, ligų sukėlėjų ir parazitų.

Surasti medžiagą, kuri atitiktų visus substratui keliamus reikalavimus yra sunku, todėl daromi mišiniai.

Kaip pagrindinė medžiaga substratų gamyboje yra naudojamos durpės. Iš gamtos paimtos aukštutinio tipo durpės (jos yra šviesiai rudos spalvos) yra geros struktūros, neturi ligų sukėlėjų ir parazitų. Bet jos yra labai rūgščios (pH reikšmė yra 2,6 – 3,5) ir neturi maistinių medžiagų. Tokioje aplinkoje augalai negali augti. Prieš naudojant maišomos su dolomitmilčiais, arba kreida, dedama iki 0,2% trąšų (į 1 kilogramą 2 gramai).

Iš durpių pagamintuose substratuose dabar yra auginami augalai pramoniniu būdu šiltnamiuose.
Namuose auginti augalus durpiniame substrate yra pavojinga, nes perdžiūvusį tokį substratą yra sunku palaistyti – jis blogai sugeria vandenį. Taip pat smulkintos durpės per du metus sudūlėja, netenka purios struktūros. 

Individualiam naudojimui gaminamas substratas iš durpių ir molingos žemės. Tokį lengviau prisotinti vandeniu.

Žemutinio tipo durpės (jos yra juodos spalvos) taip pat naudojamos tik mišinių gaminimui.
Pastaruoju metu parduotuvėse galima įsigyti kokoso pluošto briketų. Juos išmirkius vandenyje gaunamas panašus į durpes organinis substratas. Jis gerai sugeria drėgmę, yra pralaidus orui, ilgai išlaiko nepakitusią struktūrą, yra švarus nuo piktžolių sėklų. pH reikšmė 5 – 6. Jo negalima naudoti augalų, kurių šaknys jautrios didelėms druskų koncentracijoms, auginimui. 

Substrato savybių gerinimui naudojamas keramzitas. Tai įvairaus dydžio iš molio pagamintos porėtos granulės, kurių pH 6,2 – 7,5. Jis pagerina substrato oro pralaidumą, drėgmės sulaikymą. Kadangi yra lengvas, augalams sunkiau išsilaikyti. Todėl į mišinius dėti reikia saikingai.
Parduotuvėse galima rasti įvairiausių substratų. Visada reikia skaityti užrašus ant pakuočių. Ten parašyta, iš ko jis pagamintas, nurodytas maistinių medžiagų kiekis, pH reikšmė. Substratai, pagaminti iš organinių medžiagų, laikui bėgant sudūlėja, pasikeičia jų struktūra. Todėl atidarę maišą galime rasti ne tai, ko reikėtų.

Geriausia, patikimiausia substratus gamintis patiems, atsižvelgiant į augalų rūšies poreikius. O poreikius parodo augalų išvaizda.

Kaktusai ir kiti į juos panašūs sukulentai auga vandens stygiaus sąlygomis. Todėl į jų substratą primaišome rupaus smėlio, trintų plytų ar kitų medžiagų, padedančių greitai nutekėti vandeniui. Tokiems augalams yra svarbu indo dugne iš žvyro arba keramzito padaryti drenažo sluoksnį.
Augalai su plonais, minkštais lapais sodinami į purų, drėgmę sulaikantį substratą. Jo didžiąją dalį sudaro durpės, kompostinė žemė, pridedant nedaug molingos žemės. Dėdami į mišinius kompostinės ar daržo žemės visada rizikuojame, atsinešti į kambarius ligų sukėlėjų ir parazitų. Prieš naudojant tokius substratus reikėtų dezinfekuoti – pakaitinti.

Dideliems augalams ruošiami sunkūs substratai. Jie turi gebėti sukaupti daug drėgmės ir stabiliai išlaikyti augalo antžeminę dalį. Todėl į juos primaišoma daugiau molingos žemės. 

Epifitiniai augalai, kurie gamtoje auga ant medžių, kambariuose yra sodinami į ypač purų substratą kuriame bus daug oro. Jis gaminamas iš smulkintos medžių žievės, pridedant kiminų, keramzito, medžio anglies gabaliukų. Taip auginamos orchidėjos. Kuo jų šaknys plonesnės, tuo žievė naudojama smulkesnė. 

Dieną prieš persodinimą, augalą reikia gausiai palaistyti. Išėmus iš vazono, atidžiai apžiūrėkime šaknis. Pažeistas, pradėjusias pūti, nupjaukime. Taip pat galime sumažinti didelių augalų šaknų kiekį. Jeigu šaknys yra storos, tai pjūvio vietas reikia pabarstyti trinta medžio anglimi. Vazono dydis parenkamas, atsižvelgiant į augalo dydį. Jeigu augalas sveikas ir patalpoje yra vietos jam augti, tai persodinant parenkamas 2 – 4 cm didesnio skersmens indas už ankstesnį. Bet jeigu sumažinome šaknų kiekį, tai galime pasodinti į tokio pat dydžio ar net mažesnį indą. Sodiname tokiame gylyje, kokiame augo anksčiau. Giliau galima sodinti tik tuos augalus, kurie iš stiebo išleidžia pridėtines šaknis. Substratas suspaudžiamas tiek, kad augalas tvirtai laikytųsi. Palaistome gausiai. Gal liko oro kišenių ir jas tekantis vanduo užpildys substratu. Persodintus augalus reikia pastatyti šešėlyje.

Persodintas augalas pradedamas tręšti po 2 mėnesių.

Labai didelėse talpose augantys augalai nepersodinami, o keičiamas viršutinis substrato sluoksnis. Yra nuimamas nuo viršaus senas ir vietoj jo užpilamas purus ir derlingas naujas.