Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Ignalinos rajono Kalviškių kaime patvirtintas naminio gyvūno užsikrėtimo pasiutlige atvejis. Pavojinga užkrečiamoji liga patvirtinta, ištyrus nugaišusios 14 metų amžiaus karvės smegenų mėginius. Šiais metais tai jau ketvirtas patvirtintas pasiutligės atvejis Lietuvoje ir antras atvejis, kai suserga naminis gyvūnas.

Atvejo tyrimą pradėjusi Ignalinos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad ūkyje buvo laikomos 2 karvės ir 1 arklys, kitiems gyvūnams pasiutligės požymiai nepasireiškė. Kaip informavo specialistai, karvės gaišena išvežta saugiai sunaikinti į bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Du asmenys, turėję kontaktų su sergančiu gyvuliu, skiepijami nuo pasiutligės. Tyrimo metu nepavyko nustatyti tikslių užkrato patekimo kelių, tačiau manoma, kad miškų apsuptyje esančiame vienkiemyje apsilankė sergantis laukinis gyvūnas.

„Tai antrasis pasiutligės atvejis šiais metais užregistruotas Ignalinos rajone. Prieš tris mėnesius gretimame Ceikinių kaime nugaišintas į kaimą atklydęs pasiutęs usūrinis šuo, laimė tuomet naminių gyvūnų susirgimų pavyko išvengti“, - sakė Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Laimutis Ragaišis. Pasak specialisto, Ignalinos rajone vis dar pasitaiko pasiutligės atvejų, dažniausiai dėl iš kaimyninės Baltarusijos į mūsų šalį atklystančių laukinių gyvūnų. Lietuvoje šią ligą dažniausiai platina lapės ir usūriniai šunys.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena gyventojams, kad pasiutligė – nervų sistemą pažeidžianti virusinė liga, kuria gali užsikrėsti visi šiltakraujai gyvūnai, taip pat ir žmonės. Liga dažniausiai plinta per įkandimus, tačiau viruso užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis taip pat gali patekti per pažeistą odą ar gleivinę. Nesiėmus būtinų profilaktikos priemonių ir išryškėjus neurologiniams pasiutligės simptomams, liga tampa mirtinai pavojinga. Todėl labai svarbu laiku ir reguliariai skiepyti naminius gyvūnus, ypač laikomus lauke.

Ligos simptomai priklauso nuo gyvūno rūšies ir individualių savybių, tačiau įtarti, kad gyvūnas serga galima iš pakitusio elgesio ir apetito, vangumo. Ligai progresuojant, gyvūnai tampa neįprastai agresyvūs ar meilūs, nebegali lakti, prasideda seilėtekis, išsivysto galūnių paralyžius, galiausiai gyvūnas nugaišta.

Ligos pradžioje atskirti kokia liga serga gyvūnas sunku, todėl pastebėjus net ir menkus požymius geriausiai kreiptis į veterinarijos specialistą.