Didžioji Britanija gali būti pavyzdys Lietuvai, vis dar sprendžiančiai, ką daryti su bankrutavusio banko „Snoras“ kioskeliais. Jungtinės Karalystės Somerseto grafystėje buvo išsaugotos telefono būdelės. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir kitos teritorijos.
Vietos gyventojai suprato, kad raudonosios telefono kabinos – tai bendruomenės istorijos, tapatybės ir neatskiriama šalies kraštovaizdžio dalis. Jei nori paveldą išsaugoti ateities kartoms, juo turi pasirūpinti šiandien. Taip buvo ne tik sujungta bendruomenės narių praeitis, dabartis ir ateitis, bet ir pasirūpinta taip vadinamu antruoju daikto gyvenimu.
Nuo 2009 m. iš kompanijos „British Telecom“ vos po 1 Didžiosios Britanijos svarą pagal programą „Perimk telefono būdelę“ (Adopt a Kiosk) vietinių bendruomenių ir parapijų tarybų reikmėms buvo perimtos daugiau nei pusantro tūkstančio raudonųjų kabinų. Skambučių iš šios šalies taksofonų per pastaruosius 5 metus sumažėjo 80 procentų, o vieną būdelę per metus išlaikyti „British Telecom“ kainuoja 800 svarų (apie 3,3 tūkst. litų). Gyventojai jas ne tik „perima“, bet ir suremontuoja, sutvarko, įrengia.
Kaimuose – savos bibliotekos
Somerseto grafystėje esančio Vestburio–Mendipo bendruomenė „skaitovų“ iniciatyvos ėmėsi pirmoji dėl itin gyvenimiškos ir paprastos priežasties – valstybei sumažinus „bibliotekų ant ratų“ finansavimą, jos kaimelį tiesiog aplenkdavo. Be to, 2008 m. taksofono paslaugomis čia naudojosi vos vienas gyventojas, tad „British Telecom“ bendruomenei pasiūlė perimti būdelę savo reikmėms.
Bibliotekos pioniere tapo 2009-ųjų rugpjūtį vykusiame pasitarime dalyvavusi Janet Fisher, inicijavusi mažiausios pasaulyje bibliotekos kūrimą ir šią idėją pasiūliusi vietos savivaldos nariui Bobui Dolby. Už tokią bendruomenišką iniciatyvą ir geriausiai „perimtą“ būdelę tų metų lapkričio pabaigoje telekomunikacijų kompanija vietinius apdovanojo 500 svarų čekiu. Šiemet bibliotekėlei sukaks treji. Kaip ir kitose bendruomenėse, tokią dieną susirinkę vietiniai geria arbatą ir linksminasi.
„PRI’s The World“ žurnalistui moteris yra teigusi, kad keturios tuščios lentynos papilnėjo vos per kelias pirmąsias dienas. Rinktis galima kuo įvairiausią literatūrą – 150 knygų – nuo kulinarijos knygų iki trilerių, nuo poezijos iki Šekspyro kūrybos. Čia galima pasiimti ar pasidalinti ne tik knyga, bet ir CD, DVD diskais. Vaikams skirtos knygos sudėtos žemiausiai.
Dabar šioje grafystėje – didžiausia bibliotekėlių koncentracija. Net 7 jų įrengtos vos kelių mylių atstumu nuo Velso miesto bibliotekos (Wells Library). Velso žemėje skaitytojams skirtos dvi (Paen-y-Coedo ir Brynberiano vietovėse) raudonosios būdelės, Škotijoje – viena Kinesvude. JAV Niujorko valstijoje Klintono miestelyje buvusi telefono būdelė taip pat naudota panašioms reikmėms.
O jūs nesinaudotumėt? Bibliotekėlės veikia ištisą parą visus metus, niekada nerakinamos, „nepietauja“, dirba be sanitarinių dienų ar taisyklių. Knygos, kurių bendruomenių nariai neima, pakeičiamos populiaresnėmis, tačiau jų grąžinti niekada niekas nevėluoja.
Skaitytojų reikmėms panaudotos raudonosios būdelės vadinamos įvairiai – biblioteka, knygų stotele, knygų svopu. Knygų prikimštos kabinos nuo artimiausios viešosios bibliotekos vidutiniškai nutolusios 4,2 mylios, nors keleto jų skaitytojams tektų įveikti kone 8 mylias, o daliai – mažiau nei mylią. Didysis „perėmimo“ vajus įvyko 2011 metais.
Sero Gileso Gilberto Scotto suprojektuota K6 telefono kabina dabar taip pat tarnauja kaip meno galerija, arbatėlės kampelis, gėlių kioskelis, bakalėjos parduotuvė, laukinės gamtos informacijos centras, dušo kabina ar net tualetas. Labdaros organizacija „The Community Heartbeat Trust“ ir „Defib Centre“ keliuose jų įrengė defibriliatorius.
Gyvybės langeliai
Vienas tokių viešai prieinamų defibriliatorių praėjusių metų lapkritį sumontuotas raudonojoje būdelėje Glendaruelio kaimelyje Škotijos Argylio regione. Toks aparatas čia buvo būtinas. Žingsniavimo ir meno užsiėmimų dalyviai kiekvienų metų spalį renkasi į Argyle vykstantį festivalį „Cowalfest“. Netrūksta turistų čia ir kitais metų laikais, o verslas šiame regione koncentruotas į paslaugas turizmo srityje, kadangi besisvečiuojančių atvykėlių čia niekada netrūksta.
Ši gelbėjimo įranga skirta gaivinti ligonius sustojus širdžiai. Su prietaisu nesusidūrusiems asmenims čia pateikiamas nuodugnus prietaiso naudojimo aprašas. Reikalui esant defibriliatoriumi galima atlikti elektros šoką (jei to reikia – informuoja pats aparatas) ir atkurti normalų širdies ritmą. Padedančiam asmeniui tereikia paskambinti greituoju pagalbos telefonu 999 ir greitoji pagalba pateikia visą nuodugnų naudojimosi instruktažą. Laikas sustojus širdžiai – pagrindinis galimybės išgyventi kriterijus, o gelbėjimo tarnybos ne visada gali pasiekti kaimiškas vietoves per rekomenduojamas 5 minutes. Kiekvieną minutę nukentėjusiojo tikimybė išgyventi sumažėja 23 procentais.
Viltširo kaimelis Stourtonas širdies defibriliatorių įsigijo dėl vienos priežasties – bendruomenę pasiekti greitajai pagalbai gali prireikti 40-45 minučių. Būdelė ir visi reikalingi prietaisai finansuoti grafystės, vietinės bendruomenės ir labdaros organizacijos lėšomis ir atsiėjo 2 tūkst. svarų (daugiau nei 8 tūkst. litų).
Rutlando grafystėje esanti pagalbos būdelė buvo įrengta praėjus mėnesiui po Karališkųjų oro pajėgų akrobatinio skraidymo komandos „Red Arrows“ nariui atminti. 33-jų leitenantas Jonas Eggingas iš Morcoto kaimelio praėjusių metų rugpjūtį žuvo dalyvaudamas Bornmuto oro šventėje.
Dėl vagysčių nesibaiminama
Iš Coed-y-paeno miestelyje esančios būdelės praėjusią vasarą per vieną naktį pavogta apie 100 knygų, tačiau velsiečių bendruomenė greitai ją užpildė dvigubai – juk kiekvienuose namuose yra jau perskaitytų knygų.
Draftono miestelis Šiaurės Jorkšyro grafystėje paskutinės parduotuvės neteko 2008-ųjų balandį, kai jos šeimininkas išėjo į pensiją. Pustrečio šimto gyventojų pagalbon tuomet pasitelkė raudonąją kabiną, kuri veikia kaip „užsakymų išdavimo punktas“.
Užsakymus telefonu priima iš už 6,5 kilometrų esančio Skiptono kiekvieną rytą į miestelio „sąžiningumo kabiną“ pristato Lewisas Cooke. Pirmiausia čia vežti tik laikraščiai, vėliau ir maisto produktai, gėrimai, žurnalai. Ant kiekvieno „siuntinio“ prekes tiekiantis vyras nurodyta užsakovo pavardę. Kaip vietiniai už prekes susimoka? Paslauga teikiama už dyką, o už prekes atsiskaitoma kredito kortelėmis arba būdelėje paliktais išrašytais čekiais.
Apie pačią programą
Apie planus pašalinti telefono būdeles iš šalies tinklo „British Telecom“ informuoja bendruomenes. Ten, kur vietiniai neišreiškia jokio noro kabinų išlaikyti ir išsaugoti, tokias kompanija išmontuoja ir išveža. Deja, būdelių susigrąžinti jokios galimybės nėra. „Sukrusti“ pakanka interneto. Sprendimą kompanija pažada apsvarstyti daugiausiai per 3 mėnesius.
„British Telecom“ telefono būdeles kaip nuosavybę perleidžia bendruomenės nuosavybėn, kuri rūpinasi tolesne jie priežiūra. Taip „in situ“ išsaugojamas istorinis šalies paveldas. Programa gali pasinaudoti Škotijos, Anglijos ir Velso bendruomenės, taip pat labdaros organizacijos. Elektros tiekimu ir toliau gali rūpintis „British Telecom“, o bendruomenė už tai susimoka, arba gyventojai ją išsigyja be tarpininkų.
Tos bendruomenės, kurioms reikalingos skambinti „gebančios“ kabinos, gali dalyvauti programoje „Remiama būdelė“ (Sponsored Kiosk) ir pačios ar vietinės valdžios padedamos jas išlaikyti. Paslaugos tiekėjui už tai kasmet jos atseikėja po 500 svarų.
Grįžkite į Lietuvą. Jei ir jūsų vietovėje yra nenaudojamų būdelių ar paviljonų, kreipkitės į dabartinius jų savininkus ir bandykite šiuos įrenginius prikelti naujam gyvenimui. Juk sienos ir durys jau yra, tereikia surasti visai bendruomenei naudingą interesą.
