Gyvūnų gerovės tarnyba „PIFAS“ ir Žirgų globėjų asociacija oficialiu raštu kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prašydami imtis priemonių apsaugoti žygyje „Meilės žygis valdovo keliu“ Vilnius-Krokuva dalyvaujančius gyvūnus ir jų gerovę.
Organizacijas pasiekė informacija, kad dar ruošiantis šiam žygiui dėl galimai per didelio pasiruošimo krūvio krito vienas žirgas, priklausantis Lietuvos gyvulininkystės institutui. Specialistų teigimu pagal sutartį išnuomotas žygiui žirgas buvo akivaizdžiai per jaunas ir nepakankamai pasiruošęs tokiam krūviui, tačiau neatsižvelgus į tai žirgą vis tiek buvo leista paimti.
Aiškinantis gyvūno mirties aplinkybes gyvūlininkystės institutas nurodė, kad Vilniuje laikytas žirgas treniruočių metu krito nuo gyvatės įkandimo. Specialistų teigimu, gyvatės įkandimas žirgams nėra mirtinai pavojingas, todėl toliau bus aiškinamasi šios nurodytos gyvūno mirties priežasties tikrumas.
Liepos 17 dieną į gyvūnų gerovės tarnybą „PIFAS“ kreipėsi susirūpinę „Pakruojo dvaro“ lankytojai, kurie pastebėjo dvaro teritorijoje laikomus žirgus, priklausančius Giedriui Klimkevičiui, kurie praėjusiais metais dalyvavo žygyje prie Juodosios jūros.
Lankytojus papiktino pamatytas vaizdas - karštą vasaros dieną žirgai neturėjo priėjimo prie geriamo vandens, žirgų kūnai buvo sukandžioti vabzdžių. „PIFAS“ kreipėsi į valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prašydami patikrinti gyvūnų laikymo sąlygas. Atlikę patikrinimą specialistai rado nuo vabzdžių įkandimų sužalotus žirgus ir nurodė priimti papildomas priemones siekiant apsaugoti žirgus nuo sužalojimų.
Gyvūnų gerovės tarnybos „PIFAS“ direktorė Brigita Kymantaitė pasakojo, kad prieš dvi dienas buvo skelbta, jog žygio metu jojant keliu pravažiuojantis automobilis nutrenkė šunelį Alšį.
"Esame susirūpine šio šuns gerove. Akivaizdu, kad žygio dalyviai nesiima tinkamų priemonių apsaugoti šunelį nuo pavojų. Tokie incidentai parodo, kad žygio dalyviai ir organizatoriai ne tik nėra susipažinę su kitos šalies gyvūnų apsaugos įstatymais, draudžiančiais gyvūną kelyje vesti be pavadėlio, bet ir sukelia realią grėsmę gyvūno gyvybei", - sako B. Kymantaitė.
„PIFAS“ direktorė primena, kad jau praėjusiais metais po žygio krito vienas dalyvavęs žirgas. Kiti žirgai dėl netinkamo inventoriaus ir nepakankamo paruošimo tokiam žygiui, buvo sužaloti.
Po praėjusio metų žygio Pasaulinė gyvūnų globos draugija, reaguodama į šiuos gyvūnų gerovės pažeidimus kreipėsi į valstybines institucijas, primygtinai raginama įsikišti ir nutraukti gyvūnų gerovės pažeidimus. Pasaulinės gyvūnų globos draugijos nuomone atstumas, atkartojantis kelionę, vykusią prieš šimtmečius, yra labai žalingas arklių gerovei. Europos Sąjunga didžiuojasi aukščiausiais gyvūnų gerovės standartais pasaulyje ir yra labai svarbu, kad Lietuva, kaip valstybė narė ne tik palaikytų aukštus gyvūnų gerovės standartus nacionaliniame lygmenyje, bet taip pat ir tarptautiniu mastu.
Specialistų nuomone, numatytas atstumas ir laikas, per kurį ketinama įveikti maršrutą yra mažų mažiausiai neapgalvota ir rizikinga gyvūnų atžvilgiu. Pasak ištvermės jojimo specialistų, tokio tipo žygiui žirgas turėtų būti metodiškai ruošiamas pusantrų metų arba bent jau metus. Akivaizdu, jog tiek laiko pasiruošimui tikrai nebuvo skirta, todėl galima daryti gana prielaidą, jog žirgai naudojami žygyje nėra tinkamai fiziškai neparuošti.
Prieš žygį nebuvo teikiama jokia informacija apie žirgus, kurie bus naudojami žygyje bei jų fizinį pasiruošimą.
