„Giminaitės katinas, išleistas į lauką, dingo kaip į vandenį – kas juos taip kruopščiai gaudo?“ „Gyvūnų globos sanitarinės tarnybos niekad nebuvo taip padirbėję – tai bus girtuoklių ar benamių darbas!“ „Girdėjote? Zoologijos sodas už katiną moka po 5 litus! Paskui paleidžia į liūto narvą ir skatina laukinių plėšrūnų medžioklės instinktus.“ „Vargšeliai benamiukai. Tie keli, kurie likę, bijo artintis prie žmonių, sėdi krūmuose ir niekur neišlenda.“ Tokie ir panašūs keisti gandai sklando iš kauniečių lūpų.
GRYNAS.lt aiškinosi, ar Lietuvoje galėjo atgyti sovietmečiu galiojusi praktika supirkinėti benamius gyvūnus, bei kur iš tiesų Kaune dingsta benamės katės.
Benamių kačių iš tiesų beveik neliko
Benamių gyvūnų globa, gaudymu, priežiūra arba utilizavimu užsiimančios tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė GRYNAS.lt žurnalistams patvirtino, jog benamių kačių populiacija Kaune sumažėjusi iki minimumo.
„Jau seniai sumažėjo – kai miesto savivaldybė įtvirtino papildomą punktą taisyklėse – benamių kačių kolonijų kastraciją, iškart pajutome pagerėjusią situaciją. Anksčiau nuolat sulaukdavome iškvietimų, buvo pilni kiemai beglobių kačių. Narve jos kaba ant grotų, bijo, ir ką – tenka jas užmigdyti. Nes nei padovanosi, nei atiduosi kam. Dabar tokių pagauname itin retai. Tik sergančias, ar tas, kurios kankinasi sužeistos. O jų skaičiaus mažėjimas – daugelio organizacijų laimėjimas. Kastruojame ir mes, ir gyvūnų globėjų asociacija, ir kitos gyvūnų globos institucijos,“ - tvirtino J. Gustaitienė.
Globos tarnybos „Nuaras“ direktorė buvo nustebinta gandų, esą zoologijos sodas kates superka ir naudoja plėšrių gyvūnų instinktams pažadinti.
„Košmaras, netikiu! Plėšrūnas nuo benamės katės galėtų ir užsikrėsti. Galbūt kokie pavieniai prižiūrėtojai taip elgiasi, apie tai nežino vadovybė. Reikėtų tokį gandą patikrinti,“ - kalbėjo J. Gustaitienė.
Plėšrūnams pakanka turimo maisto
Į zoologijos sodą paskambinęs kačiukus „priduoti" norėjęs žurnalistas sulaukė tokios pat reakcijos: „Absoliuti nesąmonė! Iš kur tai girdėjote? Nereikia ir neperkam! Žmonės iš tiesų priveža prie zoologijos sodo tų kačių, jos šlaistosi ir nežinom, ką su jomis daryti“, - tokio atsakymo sulaukta iš zoologijos sodo atstovės.
„Tikrai ne. Žmonės kartais skambina ir klausia: „štai, turiu katę, negaliu laikyti, gal sušertumėte kokiam krokodilui?“. Vis dėlto labiausiai nustebinęs atvejis buvo, kai atvykęs šeimininkas su šuniu tikino, jog šunį vežti į zoologijos sodą jam patarė gyvūnų gydyklos darbuotojai. Jie atsisakė šunį užmigdyti, tačiau buvo įsitikinę, jog zoologijos sodas šunį tikrai priims ir kam nors sušers. Nusiuntėme žmogų atgal į tą gydyklą“, - veterinarų išmone stebėjosi R. Jautakienė.
Supirkimo sistema - seniai išgyvendinta
„Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė pabrėžė, jog jau prieš dešimt – penkiolika metų pradėta kovoti su bet kokia gyvūnų supirkinėjimo sistema. „Gyvūnai negali būti superkami. Anksčiau taip ir veikė ta sistema: žmonės patys gaudydavo, nešdavo, priduodavo. Už katę – 5 litai, už šunį – 10,“ - prisiminė moteris.
„Įvairių istorijų pasitaiko su tais beglobiais: praėjusiais metais keista pora per visas šalies prieglaudas važinėjo prašydama juodų kačių. Tik spėliojome, ar jų reikia kokioms apeigoms, ar dėl kailio. Susiskambinę tarp prieglaudų tam tikrą laikotarpį išvis neatiduodavome jokių juodų kačių,“ - prisimena J. Gustaitienė.
Moteris taip pat pataria kauniečiams, pasigedusiems augintinių, susisiekti su miesto gyvūnų prieglaudomis prieš svarstant keistus gyvūno „pražuvimo“ scenarijus.
