Vynuoginių sraigių rinkimas Lietuvoje gali tapti pelningesne veikla nei grybavimas ar uogavimas. Pernai surinktas rekordinis kiekis sraigių nustebino pačius supirkėjus, tačiau aplinkosaugininkai pavojaus varpais skambinti neskuba. Anot jų, sraigėms išnykimas negresia.
Pavojus negresia
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius tikina, kad jaudintis dėl vynuoginių sraigių nėra pagrindo, kadangi jos yra puikiai prisitaikiusios gyventi mūsų krašte ir jų populiacija nuolat atsinaujina.
S. Paltanavičius teigia, kad vynuoginių sraigių beveik niekas nelesa ir neėda. „Ji nėra ekologinės ir mitybos grandinės dalis. Tai nėra natūrali mūsų gamtos rūšis, nors ji išplito visoje Lietuvoje, ji labai menkai natūralizavosi. Ją galime tik sąlyginai priskirti gamtos ištekliams“.
Gamtininkas, tvirtina: jei Lietuvoje nebūtų vynuoginių sraigių, niekas gamtoje nepasikeistų. „Jos nedaro jokios įtakos ekosistemoje“, - teigia S. Paltanavičius.
Vynuoginės sraigės priklauso svetimžemių rūšiai (svetimžemės rūšys – tai augalai ir gyvūnai, tikslingai ar atsitiktinai įvežti į vietovę, kurioje jie niekada anksčiau neaugo – GRYNAS.lt).
Vynuoginių sraigių atsiradimas Lietuvoje
Gamtininkas S. Paltanavičius pasakoja, kad vynuoginių sraigių rūšis į Lietuvą buvo įvežta kulinariniais tikslais.
Vynuoginės sraigės prisitaikė gyventi mūsų krašte ir jų populiacija nuolat augo, o didikai buvo patenkinti, galėdami valgyti egzotišką patiekalą.
Sraigių verslo pradžia
Kaip teigia S. Paltanavičius, supirkimo apogėjus prasidėjo 1992-1993 metais. Tuomet masiškai buvo bandoma surinkti ir išvežti kuo daugiau vynuoginių sraigių. Daug jų žūdavo, vežant nepritaikytu transportu, dėl karščio.
„Norėdami užkirsti kelią vynuoginių sraigių naikinimui, suteikėme sąlygas, būtinas tinkamai rinkti, supirkti vynuogines sraiges. Nuo 1994-1995 metų pasirašę sutartis juridiniai asmenys galėjo atlikti pirminį jų apdorojimą ir vėliau eksportuoti produkciją į užsienį“.
Gamtininkas teigia, jog seniau būdavo nustatomos kvotos, išduodami leidimai. Vienas iš reikalavimų juridiniams asmenims būdavo toks, kad visos firmos, kurios superka vynuogines sraiges turėdavo atitinkamą jų kiekį išleisti į laisvę. Jos būdavo paleidžiamos į tas vietas, kur jų nebūdavo, tad jų populiacija išaugo.
Sraigių daugėja
S. Paltanavičius pabrėžia, kad dabar yra nustatomas tik rinkimo laikas ir superkamų sraigių kiauto dydis, kitų apribojimų neliko.
„Negauname nei iš veiklos vykdytojų, nei iš mokslininkų, kad kuriame nors Lietuvos regione būtų užfiksuotas vynuoginių sraigių populiacijos nykimas“.
S. Paltanavičius teigimu, vynuoginėms sraigėms išnykti neleis ir Lietuvos sraigių augintojai, kurie užsiima jų veisimu ir auginimu. Šių žmonių auginamos sraigės, sudaro didelę dalį vynuoginių sraigių superkamo kiekio Lietuvoje.
„Sulaukiame daug skambučių iš žmonių, kad vynuoginių sraigių yra labai daug, tad šiandien nėra pagrindo kažką reguliuoti, mažinti vynuoginių sraigių rinkimą. Jų populiacijai pavojus tikrai negresia“, - teigia S. Paltanavičius.
Sraigių sezonas ir kainos
Lietuvoje kasmet surenkama apie 400-500 tonų vynuoginių sraigių. Didžioji dalis jų išvežama į užsienį. Praėjusiais metais vynuoginių sraigių supirkimo kaina svyravo tarp 1 – 2 litų už kilogramą.
Įvairiuose supirkimo punktuose kaina gali skirtis, ji nėra nustatyta ar reglamentuojama įstatymo, tai priklauso nuo įmonės skiriamų lėšų ir kiekio, kurį norima surinkti. Praėjusiais metais vynuoginių sraigių kiekis, kurį norėjo surinkti vynuoginių sraigių perdirbimo įmonės, buvo pasiektas gegužės viduryje.
Tokio didelio žmonių antplūdžio, kurie nešė parduoti vynuogines sraiges, perdirbimo įmonės nesitikėjo.
Bendrovės „Gudukas“ direktoriaus Arvydo Liutkaus teigimu, žmogus per dieną vidutiniškai gali pririnkti 100 kilogramų vynuoginių sraigių. Taigi galima užsidirbti apie 100 – 200 litų. Kartais tai pelningiau nei rinkti uogas ar grybus. Anot jo, vynuoginių sraigių supirkimo kaina šiais metais neturėtų smarkiai skirtis nuo praėjusių metų.
Sraigių paruošimas ir gaminimas
Sraiges reikia sudėti į dėžutę, kurios dugnas turi būti padengtas miltais. Taip sraigės yra laikomos 1-2 savaites (nors vis daugiau žmonių sraiges dėžutėje laiko 4-5 dienas).
Po 1-2 savaičių sraiges reikia išimti, jas nuplauti vandeniu ir užberti druska. Po šio proceso vynuoginės sraigės sulenda į savo kiautus ir išskiria gleives, tokiu būdu jos išvalo savo žarnyną. Po dviejų - trijų valandų reikia dar sykį nuplauti visus nešvarumus.
Jei užpilus druska sraigė nesulenda į savo kiautą, ji yra negyva. Tokios sraigės netinkamos naudoti maistui. Po išvalymo, tinkamas sraiges galima dėti į nesūdytą verdantį vandenį ir virti 5-10 minučių.
Apvirtas sraiges šakute išimti iš kiauto ir nukirpti žarnyną nuo pado. Jis būna sraigės „namelyje“. Apvirtas sraiges galima sumaišyti su prieskoninėmis daržovėmis ir užpilti vynu. Dažniausiai naudojamas baltas vynas. Tada sraiges reiktų virti apie 3-4 valandas, ant silpnos ugnies. Tuomet jos tinkamos valgyti.
Visa kita – jau kulinaro išmonė. Sraiges galima naudoti salotoms, patiekti su skirtingais garnyrais, užpilti įvairiausiai padažais.
Daugiau receptų rasite ČIA
