Daugelis žmonių apie ekologiją rimtai susimąsto tik tuomet, kai pradeda laukti naujos gyvybės. Tada tampa svarbi maisto, kurį valgo būsimoji mama ir mažylis, kokybė; kokioje aplinkoje vaikas auga, ką dėvi. Tiesa, taip elgiamasi ne tik iš meilės ir noro savo atžalai suteikti viską, kas geriausia, bet ir dėl įvairiausių alergijų bei ligų, kurių priežastimi neretai tampa nesaugi aplinka.
Kodėl kūdikiai ir vaikai tokie jautrūs cheminėms medžiagoms ir yra jų itin pažeidžiami? Mažųjų imunitetas nėra visiškai susiformavęs, vaikų įkvepiamo oro kiekis kūno masės vienetui didesnis negu suaugusiojo, jų oda jautresnė ir „pralaidesnė“, be to, jie nuolatos viską kiša į burną.
Kad motinystės ir tėvystės džiaugsmai sulaukus atžalos nevirstų nuolatiniu nerimu, verta iš anksto sužinoti kuo daugiau apie pagrindinius pavojus ir deramai apsiginkluoti kovai už savo mylimųjų sveikatą.
Kūdikio indai
Dauguma šiandien kūdikiams maitinti naudojamų buteliukų ir kitų indų yra gaminami iš skaidraus plastiko polikarbonato. Juose kaip priedas yra naudojamas bisfenolis-A, kuris išsiskiria į aplinką, kai buteliukas (net švelniai) plaunamas ir įbrėžiamas, o dar daugiau – kai toks buteliukas yra šildomas.
Lanksčiuose pieno spalvos buteliukuose polikarbonatų dažniausiai nebūna.
Čiulptukai
Iš latekso čiulptukų, kontaktuojant su seilėmis, gali išsiskirti nitrozaminai, galintys sukelti vėžinius susirgimus. Plastikiniai čiulptukai irgi netinka, nes jų sudėtyje gali būti ftalatų, kurie išsiskiria sąveikaudami su seilėmis. Ftalatai gali sukelti kepenų, inkstų ir sėklidžių problemas, astmą, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą. Kol kas saugiausia išeitis – naudoti silikoninius čiulptukus.
Žaislai
Tos pačios minėtos taisyklės galioja ir visiems kūdikio žaisliukams, kuriuos jis kramtys, čiulps, kiš į burną. Dygstant dantukams vietoj plastikinių kramtymo žiedų ar minkštų plastikinių žaislų duokite vaikui medinį žaislą ar organinės kilmės audinio skiautę.
Europos Sąjungoje kiekvienas įvežamas ar čia gaminimas žaislas, skirtas vaikui iki 14 metų, privalo būti žymimas CE ženklu, kuris reiškia, kad produktas atitinka svarbiausius reikalavimus, keliamus ES. Taip pat ant žaislo turi būti nurodomos gamintojo koordinatės, kilmės šalis, importuotojas, o žymos negali būti nusitrynusios ar neįskaitomos.
Kaip atskirti galbūt pavojingą žaislą? Siūloma žiūrėti, kokioje šalyje jis pagamintas – žaislai, atkeliavę iš Europos šalių, Skandinavijos, laikomi saugesniais nei iš Azijos ar Amerikos šalių. Vis dėlto, tėveliai, rinkdami žaislą savo mažyliui, turėtų būti budrūs – pasitaiko sukčiavimo atvejų, kai CE ženklai ant žaislų pakuotės sufalsifikuojami arba žaislai būna neženklinti.
Lietuvoje Valstybinė ne maisto produktų inspekcija informaciją apie žaislus, neatitinkančius saugos reikalavimų, skelbia inspekcijos interneto puslapyje: www.inspekcija.lt (skyrelyje „Pavojingi gaminiai“).
Plastikiniai žaislai paprastai gaminami iš polivinilchlorido (PVC). Kenksmingi PVC gaminiai žymimi skaičiuku „3“- jie turi bisfenolio-A. Kad plastikas būtų minkštas į jį dedama plastifikatorių, iš kurių pavojingiausi – ftalatai. Venkite plastikinių žaislų, pagamintų iš polikarbonato (žymimas skaičiuku „7“).
Sauskelnės
Vienkartinės sauskelnės daro žalą ne tik gamtai, bet ir mažojo sauskelnių dėvėtojo sveikatai. Apie 70 proc. sauskelnių sudėties yra gaminama iš medienos, kiti 30 proc. – iš naftos ( plastikas).
Sauskelnėse galima rasti įvairiausių medžiagų: polietileno (kad neperšlaptų), poliesterio (akytas sauskelnių paviršius), polipropileno (įklotas) ir kt. Kad sauskelnės sugertų kuo daugiau skysčio, dažniausiai yra naudojamas natrio poliakrilatas. Būtent šią cheminę medžiagą gamintojai naudojo tamponuose moterims, kol 1985 m. ji buvo uždrausta paaiškėjus, jog tai gali sukelti toksinio šoko sindromą.
Balinimas chloru, dažniausiai naudojamas gaminant sauskelnes, išskiria į aplinką chloro junginius ir itin nuodingus dioksinus. Pastarųjų toksiškumas toks didelis, kad šiuo metu svarstoma, ar apskritai gali egzistuoti „saugūs“ kiekiai. Daugelyje rūšių vienkartinių sauskelnių esama labai nuodingos cheminės medžiagos TBT (angl.tributyltin), naudojamos blogam kvapui naikinti ir apsisaugoti nuo grybelio.
Jeigu be vienkartinių sauskelnių neįsivaizduojate savo gyvenimo, rinkitės bent jau tokias, kuriose pavojingų medžiagų yra mažiau. Tačiau, be jokios abejonės, dar sveikesnė alternatyva – medžiaginiai vystyklai ir sauskelnės.
Šiuolaikinius vystyklus lengva ir patogu naudoti. Auksarankės mamos gali pasisiūti vystyklų ir pačios. Skystį sugers vystyklai iš marlės, flanelės, seno kilpinio rankšluosčio, o nuo drėgmės puikiai apsaugos megztos vilnonės kelnytės.
Kūno priežiūros priemonės
Vaikams iki 2 metų negalima vartoti dantų pastos su fluoridu, kuris kenkia jų besivystantiems dantims. Vaikams iki 6 metų parinkite dantų pastą su 0,08 proc. fluorido. Jei tokios dantų pastos nerandate, ribokite naudojamos pastos kiekį arba pakeiskite ją kitomis ekologiškomis priemonėmis.
Kai kas siūlo drėgnas servetėles kūdikiams vadinti cheminėmis servetėlėmis – tiek kenksmingų medžiagų galima rasti jose. Daug sveikesnis sprendimas – tiesiog minkštas rankšluostis, sudrėkintas vandenyje ar ramunėlių nuovire.
Losjonų, drėkinimo priemonių kūdikių ir vaikų odai paprastai prireikia, kai ją suerzina šampūnai, prausikliai, drėgnos servetėlės. Atsisakykite ar pakeiskite tokias kūno priežiūros priemones ir greičiausiais losjonų nebereikės.
Daugiau informacijos apie saugią vaikystę rasite lietuvių autorių parengtoje knygoje „Gyvenk ekologiškai“. Knygos ištrauką galite atsisiųsti ČIA
