Sostinės Karoliniškių rajono gyventojams nesiseka su tiekiamu vandeniu. GRYNAS.lt prieš kelis mėnesius nagrinėjo vienos gyventojos skundą dėl rudo vandens. Lazdynų, Karoliniškių rajonams vanduo tiekiamas iš Bukčių vandenvietės, kurioje geležies kiekis iš tiesų viršija leistinas normas. Tačiau šįkart skaitytoja skundėsi dumblinu bei dvokiančiu vandeniu, kuris tiekiamas jau savaitę.
Vandens vėl neįmanoma gerti
„Noriu pranešti, kad jau visą savaitę Karoliniškėse iš čiaupo bėga baisiai dumbliais dvokiantis vanduo. Negana to, kad jau kentėjome nuo rudo vandens, dabar turime naudoti dvokiantį vandenį. O mokėti - kaip už gerą vandenį. Tai kas gyventojams kompensuos išlaidas, patirtas perkant geriamąjį vadenį? Nes iš čiaupo bėgantį vandenį gerti neįmanoma ir baisu, kad neužsikrėstume kokiomis ligomis,“ - tokio nusiskundimo sulaukėmė iš Karoliniškių gyventojos.
„Manau, kad gali būti keli variantai. Namo vidaus tinklai gali būti nepraplauti, o gal kažkas neseniai kažką remontavo ar pakeitė. Nusiuntėme darbuotojus atlikti laboratorinių tyrimų. Primenu, kad mes atsakome už vandenį, tiekiamą iki namo. Taip pat problema galėjo atsirasti todėl, kad per Naujuosius išauga vandens suvartojimas. Tokiu atveju sistemoje vanduo pakyla, gali atsirasti šiek tiek drumzlino vandens,“ - svarstė direktorius.
Viltis kitąmet sulaukti vandens be geležies
V. Militienis teigia, jog kartais gyventojai skundžiasi, kad bėga rudas karštas vanduo. Jis primena, kad klausimais, susijusiais su karštu vandeniu reikia kreiptis į „Vilniaus energiją“.
Visgi tai, kad Lazdynų ir Karoliniškių rajonams tiekiamas per daug geležies turintis vanduo – seniai diskutuojama problema. „Vilniaus vandenų“ vadovas teigia, jog jau imtasi veiksmų jai spręsti, tačiau rezultatų šiais metais gyventojai dar nesulauks.
„Nugeležinimo įrenginiai tuoj bus pradėti statyti. Konkurso būdu atrinkome penkias įmones, dabar lauksime jų siūlomų projekto kainų, - teigė V. Miltienis. - Šįmet darbų užbaigti nespėsime, tačiau jau kitais metais Karoliniškėms, Lazdynams bei Bukčiams bus tiekiamas nugeležintas vanduo. Vis dėlto tai išspręs problemą iš mūsų pusės. O jei namas nesusitvarkęs, senas, vamzdžiai supuvę ar surūdiję, vanduo gali ir likti rudas,“ - teigė V. Miltienis.
Tokie pat įrengimai bus pastatyti Salininkų bei Trakų Vokės rajonuose.
Kaina kyla, tačiau lėšų stinga
Vilniuje nutiesta apie 1600 kilometrų vamzdynų. Juose kasdien įvyksta po 10 – 12 avarijų, tačiau lėšų jas likviduoti – nėra.
Visgi po bendrovių „Vilniaus energija“ bei „Vilniaus vandenys“ ginčo dėl karšto vandens, vandens kaina sostinėje šiek tiek pakilo, nustatytas abonementinis mokestis už vandenį ir nuotekų tvarkymą.
V. Miltienis tikina, jog šie mokesčių pokyčiai, kuriuos pajuto vilniečiai, nuostolingai veikiančios įmonės biudžeto nepapildo. „Tai buvo labiau politinis sprendimas. Neatsižvelgta nei į mūsų prašymus, nei poreikius ir įmonės problemų tai neišsprendžia. Vis dar negalime skirti pakankamai lėšų senų įrengimų renovavimui. Seni ir vamzdynai, ir sklendės, ir siurbliai. Europos lėšos skiriamos tik plėtrai. Galime nutiesti naujus vamzdynus. Tačiau remontuoti turime iš savo lėšų“, - dėstė „Vilniaus vandenų“ vadovas.
Kompensacijų prašymus vadina filosofavimais
V.Miltienis teigė neįsivaizduojatis, kam turėtų būti adresuojami gyventojų prašymai kompensuoti tiekiamą užterštą vandenį.
V. Miltienis teigė, jog apie kompensaciją būtų galima kalbėti tuomet, jei „Vilniaus vandenys“ prisijungę prie vamzdžių pumpuotų dumbliną vandenį. Tačiau šiuo atveju bendrovė atsako už vandens tiekimą, o pasakyti, kodėl jis toks drumzlinas, kol kas negali.
„Gal nupirkti gyventojams geriamo vandens? Bet tuomet turėsime skelbti viešųjų pirkimų konkursą, pirkti iš „Iki“, „Maximos“ ar kito prekybos centro. Ar gal geriau visiems iš bačkos po lygiai išpilstyti? - ironizavo V. Miltienius. - O kas būna dingus elektrai? Atvažiuoja generatorius ir šiek tiek papildomai visiems padalina elektros? Iš tiesų kol viskas gerai – tylu ramu. Bet jei vos dešimt minučių kas nors ne taip – netyla skambučiai ir keiksmai. Žmonės naktimis dirba, kasa ir tvarko, šalindami avarijas, tačiau po to niekas net nepadėkoja. Vilniuje vanduo tikrai yra geras. O tame konkrečiame name – gal kokie remontai, gal avarija, gal vanduo buvo sustabdytas – gali būti įvairiausių priežasčių. Laboratorinai tyrimai parodys.“
Meras: „Seni vamzdžiai nėra problema“
Artūras Zuokas taip pat abejojo, ar gyventojai galėtų pretenduoti į kompensacijas, tačiau paragino juos rašyti raštus atitinkamoms institucijoms, jei mano, kad buvo pažeistos jų teisės.
„Matote, pas mus labai dažnai žmonės galvoja apie kompensacijas už kažką. Tos kompensacijos juk būtų mokamos iš visų gyventojų lėšų. Tačiau kiekvienas gyventojas turi teisę kreiptis ir jo prašymas bus išnagrinėtas. Jei būtų tiekėjo kaltė, būtų galima kalbėti apie kompensacijas. Bet šiuo atveju vargiai taip gali būti, nes jei vanduo yra naudojamas pastoviai ir nenutinka jokių avarijų, jo kokybė negali būti žemesnė, nei numato higienos normos,“ - teigė A. Zuokas.
GRYNAS.lt jau rašė, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas nustato, kad jo saugos ir kokybės kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Todėl vandens kokybe nepatenkinti vartotojai, turėtų kreiptis į šią instituciją.
