Kol kas specialistai to nepataria, tačiau pastebi, kad sterili aplinka nėra gerai mūsų organizmui.
„Ypatingai tą pajaučiame, kai tėvai itin steriliai, tvarkingai laikytus vaikus nuveda į darželį. Ten susirenka vaikai iš įvairių šeimų, kiekvienas atsineša savo infekcijas. Sterilioj aplinkoj laikyti vaikai pradeda intensyviai sirgti“, – pasakoja Vilniaus Visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų skyriaus specialistė Biruta Zdanevičienė, - Mažiau prižiūrėti vaikai, ypatingai iš asocialių šeimų, serga kur kas rečiau.
Specialistės teigimu, sterilioje aplinkoje negali vystytis mūsų imunitetas. Kai organizmas neturi kontakto su infekcijomis ir virusais, kurie sustiprina imunitetą, šis praranda savo tonusą. Tačiau nereikia pulti į kraštutinumus: aplinka turi būti švari, kitaip gresia vidurių šiltinė bei kitos infekcinės ligos.
Anot B.Zdanevičienės, reikia atskirti du skirtingus dalykus: sterilią aplinką, kurioje yra sunaikintos visos bakterijos ir tiesiog švarią aplinką. „Nereikėtų naudoti dezinfekavimo priemonių, kurių sudėtyje yra chemikalų, užmušančių bakterijas. Užtenka namų vėdinimo, plovimo“, – sako B.Zdanevičienė.
Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė teigia, kad rankų plovimas priklauso ir nuo metų laiko: pavyzdžiui, gripo sezonu rankas reikėtų plauti kur kas dažniau.
„Vienokiu ar kitokiu būdu mes vis tiek parsinešame į namus bakterijų, todėl higienos priemonės sumažina tikimybę sirgti įvairiomis užkrečiamomis ligoms“, – sako K.Rudžinskaitė.
