Ką reikės atskirti
Skaičiuojama, kad Lietuvoje maisto atliekų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 proc., o vienam gyventojui vidutiniškai per metus tenka 41 kg maisto atliekų.
Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė sako, kad nuo 2024 m. ES šalys narės atskirti susidarymo vietoje ir rinkti atskirai arba kompostuoti namų ūkiuose turės visas biologines atliekas (maisto, virtuvės ir žaliąsias).
„Maisto ir virtuvės atliekos skiriasi tuo, kad į virtuvės atliekų kategoriją priskiriamos ir popierinės šluostės, naudotos, pavyzdžiui, aliejui iš keptuvės išvalyti, o maisto atliekos tai yra maisto likučiai, kurie liko nesuvartoti. Tarkim, kiaušinio lukštas, jis nėra maistas, bet yra atlieka, kuri susidarė virtuvėje ruošiant maistą“, – sako ji ir priduria, kad šiuo metu daugelis gyventojų virtuvės ir maisto atliekas meta į bendrą mišrių atliekų konteinerį ir tai nėra atskyrimas.
„Jeigu atliekos sudėtos į plastikinį maišelį ir įmestos į mišrių atliekų konteinerį, tai nelaikoma rūšiavimu, jos turi būti surinktos atskirai namuose ir toliau išmetamos į specializuotą maisto ir virtuvės atliekoms skirtą konteinerį“, – aiškina ministerijos atstovė.
Tiesa, kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniaus, gyventojai atskirtas maisto ir virtuvės atliekas bent jau kol kas turės mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, tik jos turės būti sudėtos į specialų oranžinį maišą.
V. Slavinskienė sako, kad maisto ir virtuvės atliekas sudėjus į specialius oranžinius maišelius, jie bus atskirti nuo bendro mišraus srauto ir tvarkomi atskirai: „Jeigu į konteinerį bus įmestas paprastas plastikinis maišelis su neva išrūšiuotomis atliekomis, jos vis tiek keliaus į bendrą srautą. Oranžiniai maišeliai bus identifikuojami, išimami ir sutvarkomi atskirai nuo mišraus komunalinio srauto.“
Atskyrus virtuvės ir maisto atliekas į mišrių komunalinių atliekų konteinerį galės būti metamos buityje susidarančios atliekos, kurios yra nerūšiuojamos, pavyzdžiui, skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai, kempinės, sauskelnės, indų duženos, naminių gyvūnų kraikas, iš kelių skirtingų medžiagų pagaminti gaminiai, kurių neįmanoma išardyti ir išrūšiuoti bei kt.
„Atskyrus maisto ir virtuvės atliekas mažės mišrių komunalinių atliekų srautas, mažiau biologinių atliekų pateks į sąvartynus, todėl bus mažesni šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai, taip pat antrinių žaliavų kokybė bus geresnė, kadangi jos nebus užterštos maisto atliekomis ir perdirbti jas bus lengviau“, – apie naujos tvarkos naudas sakė AM Atliekų politikos grupės vadovė.
Gyventojų nuomonė įvairi
Paklausėme gyventojų nuomonės: ar šiuo metu rūšiuoja atliekas ir ką galvoja apie tai, kad po Naujųjų namuose reikės atskirti ir maisto bei virtuvės atliekas. Nuomonės išsiskyrė.
„Aš viską rūšiuoju ir labai palaikau maisto atliekų rūšiavimą. Kol kas tik tokį labiau techninį klausimą turiu, nes dar nesidomėjau – tie oranžinės spalvos maišeliai, kaip suprantu yra tam, kad būtų iškart galima tarp šiukšlių maišų atskirti bendruose konteineriuose? Kitas dalykas, ką pastebėjau, naujuose konteineriuose jau yra atskiri skyriai, kur, turbūt, bus galima iškart mesti tuos oranžinius maišelius.“ Gabrielė, 34 m.
„Palaikau rūšiavimą. Lietuvoje labai iš lėto tas procesas vyksta palyginti, pavyzdžiui, su Belgija. Ten kosminės baudos už nerūšiavimą. 5 maišelius kiekvienas turi. Tai pas mus viskas gerai.“ Erika 37 m.
„Esu per daug užsiėmusi, kad dar galvočiau apie rūšiavimą ir nepamirščiau to daryti. Dar ir maisto atliekas atskirti, čia jau per daug.“ Karina, 30 m.
„Tai vasarą bus kvapelis. Čia kaip stiklui, turėjo duoti maišus, o nedavė. Dabar tik pirmą kartą davė. Pas mus praktiškai nebus maisto atliekų, nes gyvenam name ir beveik viską kompostuojam. Lieka tik mėsa, bet jos juk ilgai nerinksiu, nes prisiveis kirmėlių. Kiek tų maišelių duos, jei mišrias veža tik 2 k per savaitę soduose?“ Vilija, 54 m.
„Jeigu tokia tvarka yra, vadinasi turėsim prisitaikyti. Bet kur dėti tą dar vieną talpą virtuvėje kai butai daugelio yra ir taip nedideli? Kalbama, kad vis tiek viskas eina į bendrą srautą. Be to, kas sužiūrės, kur kas ką meta.“ Sandra, 40 m.
„Pirmiausia, tai manau, kad tai eilinis pinigų plovimas. Ir koks patogumas iš to gyventojams – susirinkti maišelius ir savivaldybės. Kaip jie įsivaizduoja tai organizuoti? Tai papildomas laikas, kaštai. Ir kiek laiko bus dalinami tie maišeliai, o kas po to? Vietos irgi nėra namuose, tai kur mums dėti visas tas rūšiavimų dėžes?“ Simona 39 m.
Tvarka skirsis priklausomai nuo savivaldybės
Savivaldybės pačios spręs, kaip konkrečiai jos tvarkys atskirtas maisto bei virtuvės atliekas.
„Kiekviena savivaldybė atskirai tokias atliekas tvarkys. Yra skirtingos technologijos, kaip tos maisto atliekos gali būti paruošiamos perdirbti.
Jeigu jos bus kompostuojamos, gali būti labiau apribota, kas bus metama į maisto atliekų konteinerį. Tarkim, gyvūninės kilmės atliekos blogina komposto kokybę, taigi yra savivaldybių, kurios į maisto atliekų surinkimo konteinerius leidžia mesti tik žaliąsias maisto atliekas, kurios yra ne gyvūninės kilmės. O jeigu planuojama atliekas panaudoti biodujų gamybai, kartu gali būti šalinamos ir gyvūninės kilmės atliekos“, – aiškina V. Slavinskienė.
Seimo aplinkos apsaugos komitete Seimo tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Griškonytė sakė, kad daugelis savivaldybių šios rūšies atliekoms surinkti renkasi konteinerines sistemas, išskyrus 7 Vilniaus regiono savivaldybes – Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Ukmergės r., Vilniaus r. Elektrėnų bei Vilniaus m. Jose maisto ir virtuvės atliekos bus renkamos maišais.
Kai kuriose įvardytose savivaldybėse dar nėra galutinio sprendimo, kaip bus renkamos atliekos, tačiau prioritetas numatomas rinkimui maišais. Nuo 2027 m. galbūt bus pereinama prie konteinerinės sistemos, arba bus taikomas kombinuotas būdas, rašė ELTA.
Marijampolės regiono savivaldybėse (Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių r. ir Vilkaviškio r.) šios rūšies atliekos bus renkamos antžeminiais konteineriais. 2023 m. jais numatyta aprūpinti daugiabučių gyventojus, individualių namų – gavus finansavimą.
Tauragės regiono savivaldybės (Tauragės r., Jurbarko r., Šilalės r., Pagėgių) iš esmės yra parengusios infrastruktūrą atskirai surinkti maisto ir virtuvės atliekas, pasitelkdamos konteinerinę sistemą. Vis dėlto augalinės kilmės maisto atliekos bus renkamos su žaliosiomis atliekomis, nes Tauragės RATC kol kas neturi galimybių / neplanuoja perdirbti gyvūninės kilmės maisto atliekų.
Trys Telšių regiono savivaldybės – Mažeikių r., Telšių r., Plungės r. – planuoja užtikrinti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą miestų teritorijose, tačiau Rietavo savivaldybė neplanuoja atskirai surinkti maisto atliekų, savivaldybė plės kompostavimo sistemą.
Utenos regiono savivaldybės (Anykščių r., Ignalinos r., Molėtų r., Utenos r., Zarasų r., ir Visagino) maisto ir virtuvės atliekas iš namų ūkių planuoja rinkti kartu su žaliosiomis atliekomis, pasirinkta konteinerinė sistema.
Vilniečiams nuo šių metų gruodžio mėnesio planuojama suteikti maisto atliekoms atskirai rūšiuoti skirtas priemones: oranžinės spalvos vienkartinius maišelius iš ne mažiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų ir ilgalaikio naudojimo 7 litrų tūrio talpas, pasistatyti namuose. Tokius maišelius gyventojai kol kas turės mesti į mišrių atliekų konteinerius, o ateityje maisto atliekų surinkimui numatoma naudoti atskirus šioms atliekoms skirtus konteinerius.
Nors daugeliui gyventojų maisto ir virtuvės atliekų atskyrimas bus naujovė, Alytaus regiono savivaldybėse (Alytaus m., Alytaus r., Birštono, Druskininkų, Lazdijų r., Prienų r. ir Varėnos r.) atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš namų ūkių, pasitelkiant konteinerinę sistemą, yra pilnai įgyvendinamas jau nuo 2018 m.
Kaštai turėtų persiskirstyti
AM Atliekų politikos grupės vadovė V. Slavinskienė, paklausta ar dėl naujosios tvarkos galėtų brangti atliekų tvarkymas gyventojams ar kaip tik pigtų, teigė, kad kaštai turėtų persiskirstyti, nes dabar gyventojai moka už bendrą mišrų srautą. Atitinkamai sumažėjus mišrių atliekų, mažėtų mokestis už jų tvarkymą, o sutaupytos lėšos padengtų atsiradusias naujas išlaidas už maisto atliekų sutvarkymą.
„Jeigu kaina ir keistųsi, tai galėtų būti pačios atliekų surinkimo ir sutvarkymo sistemos organizavimo klausimas, dėl ko, tarkim, Vilniaus miesto savivaldybė laikinai priėmė sprendimą dalinti oranžinius maišus, kad nedidėtų kaštai gyventojams. Šiuo metu jau yra įvykę konkursai kitų atliekų surinkimui ir dar papildomai pirkti paslaugą atskirai maisto atliekų surinkimui būtų per daug brangu. Kai pasibaigs galiojančios sutartys, tvarką bus galima perorganizuoti, kad vienu atvažiavimu būtų surenkamas ir mišrus srautas, ir atskirai surinktos maisto atliekos.“
Ji taip pat pridūrė, kad šiuo metu svarstomas siūlymas dėl maisto švaistymo priemonių. Planuojama nustatyti tam tikrus įsipareigojimus ES šalims narėms, kad būtų mažinamas maisto švaistymas, o sąmoningiau apsiperkant ir vartojant, maisto atliekų kiekis, kurį nuo kitų metų jau reikės tvarkyti atskirai, taip pat mažės. O pradėti mažinti atliekų kiekius galime nuo savęs. Rūšiuokime ir mažiau vartokime.
