Vaistą nuo nuodo skiria tik dozė

Seniausiame medicinos literatūros šaltinyje Egipto papiruse (1500 m. pr. m. e.) yra aprašyti nuodingieji augalai, kuriuos žmonija naudojo kaip nuodus, o vėliau – vaistų gamybai. Jau 900 m. pr. m. e. senovės indų Ajurvedoje rašoma apie tuo metu žinomus nuodinguosius augalus ir priešnuodžius jiems. Tuo tarpu graikų filosofas ir botanikos pradininkas Teofrastas nuodinguosius augalus aprašė veikale „Augmenijos istorija“, o šveicarų gydytojas ir filosofas Paracelsas pirmasis pareiškė, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė.

Ne vienam norisi kaip galima gražiau papuošti savo aplinką. Tačiau dauguma sodininkų, puoselėdami tą aplinką, net nesusimąsto, jog nemažai soduose auginamų augalų yra nuodingi.
Pasak Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėjo gydytojo toksikologo Raimundo Purvanecko, didžiausią grėsmę sode augantys nuodingieji augalai kelia vaikams, nes mažųjų dėmesį patraukia jų ryškių spalvų vaisiai, kurie dažniausiai ir būna nuodingiausi. Tačiau, norint apsaugoti save ir kitus, geriau nuodingųjų augalų sode apskritai neauginti, nesvarbu, kokie puošnūs ar įdomūs jie bebūtų.

Pievose ir miškuose pilna nuodingųjų augalų, kuriuos pavartojus ar prie jų prisilietus taip pat gali ištikti sunkūs negalavimai. Nekaltas smilgos ar lapelio, šakelės pakramtymas, prisilietimas prie pavojingo augalo gali baigtis liūdnai. Ypač saugoti reikia vaikus, nes mažieji pasaulį pažįsta per burną, o didesnieji susigundo laukinėmis uogomis, obuoliukais ir kitais vaisiais.

Itin nuodingi

Maloniai kvepiantis, pavasarį violetinės spalvos žiedais besipuošiantis, vėliau raudonomis uogomis viliojantis paprastasis žalčialunkis – vienas nuodingiausių Lietuvos augalų, - kiekvienais metais vis atsiranda sunkiai juo apsinuodijusių žmonių.

„Žalčialunkio žieduose yra gliukozido dafnino ir eterinių aliejų, žievėje – alkaloidams artimos medžiagos mezereino. Pakramčius tokio augalo šakelę, sutinsta lūpos, burnos ertmė atrodo lyg išdeginta, gali iškristi dantys. Apsinuodijus atsiranda seilėtekis, skausmingi diegliai pilvo srityje, vargina viduriavimas, itin sunkiais atvejais gresia sąmonės netekimas ir net mirtis.

- Augalo syvai labai nuodingi, prisilietimo vietoje sudirgina ir nudegina odą. Patekę į žmogaus organizmą, jie kelia didžiulį pavojų sveikatai ir net gyvybei. Syvuose esantis neurotoksinas veikia centrinę nervų sistemą ir inkstus, komplikuotais atvejais gali visiškai neišsiskirti šlapimas, išsivystyti ūminis inkstų nepakankamumas, - apie nuodingąjį augalą pasakoja gydytojas toksikologas R.Purvaneckas.

Paprastojo žalčialunkio žiedadulkės jautriems žmonėms gali sukelti akių ir kvėpavimo takų pažeidimus. Ypač pavojingos jo uogos. Jomis dažniausiai apsinuodija vaikai. 10-12 raudonų uogų vaikui yra mirtina dozė. Todėl žalčialunkio nerekomenduojama auginti prie namų, soduose, kur jis gali būti lengvai pasiekiamas vaikams.

Kita vertus, šis augalas naudojamas medicinoje – iš jo gaminamos įvairios ištraukos, užpilai sąnarių skausmams malšinti. Vis dėlto tokius preparatus galima vartoti tik atitinkamos koncentracijos, gausiai atskiestus.

Maži vaikai gali apsinuodyti ir kitais pavasarį žydinčiais augalais. Reikia saugoti, kad mažyliai nesuvalgytų snieguolių, kuriose yra vėmimą sukeliančių nuodų. Plukėse, šilagėlėse, žibuoklėse ir purienose yra viduriavimą sukeliančių nuodų. Labai nuodingos pakalnutės, turinčios širdį veikiančio glikozido. Žiedai pavojaus nekelia, bet pakalnučių uogos jų paragavusiam vaikui gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, kraujospūdžio padidėjimą.

Durnaropė laikoma dekoratyviniu augalu ir neretai puošia aplinką prie namų. Tačiau šis augalas yra toks pavojingas, kad apsinuodijus išdžiūsta burna, parausta oda, išsiplečia akių vyzdžiai. Vėliau ištinka epilepsiniai traukuliai, išsenka jėgos, o paralyžiavus kvėpavimo centrą, žmogus miršta.
Kitą nuodingąjį augalą - pelkinį gailį galima sutikti uogaujant drėgnesnėse vietose.

Jo aitrus kvapas, ilgiau šalia jo pabuvus, sukelia galvos svaigimą. Be to, visos augalo dalys yra nuodingos. Pelkinio gailio išskiriamas eterinis aliejus dirgina, o didesnės dozės net paralyžiuoja nervų sistemą.

Dar vienas nuodingasis augalas – statusis atgiris yra daugiametis sporinis augalas. Jis auga drėgnuose ūksminguose miškuose, pelkėse ant kupstų ir apie senų medžių šaknis. Augalo sporos labai nuodingos. Statusis atgiris labiausiai apnuodija kraujotaką ir kepenis, todėl, nesuteikus skubios pagalbos, žmogus lėtai miršta nuo paprasto apsinuodijimo.

Pažeidžia vis kitus organus

Skirtingi nuodingieji augalai pažeidžia vis kitus organus, skirtingai pasireiškia apsinuodijimo simptomai.

Pavyzdžiui, deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimus gali sukelti rūgštynės, rabarbarai, begonijos, kiškio kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai.
Vėmimą sukelia snieguolėse esantys nuodai. Jų poveikis pasireiškia seilėtekiu, priepuoliniu vėmimu, o kartais ir viduriavimu.

Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo trakto sutrikimus sukelia vaistinės ir daugiažiedės baltašaknės, kaštono vaisiai, šilagėlės, plukės, vėdrynai.
Regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, karšta ir paraudusi kūno oda, sutrikęs ryjimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus durnaropėmis, drignėmis ar vaistinėmis šunvyšnėmis.

Traukulius sukelia nuodingosios kurpelės, tabakas, dėmėtosios maudos, darželiniai pupmedžiai. Apsinuodijus šiais augalais po 15-60 min. ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, pradeda svaigti galva, pykina, prasideda traukuliai. Nesuteikus skubios pagalbos mirštama per pirmąją valandą.

Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmenių, pakalnučių, oleandrų, adonių, kurpelių ir čemerių toksinėmis medžiagomis.

Sibiriniai barščiai, vaistinės gelsvės, sėjamieji pastarnokai pažeidžia odą nejučiomis prie jų prisilietus ar išsitepus jų syvais. Šių augalų poveikį šimtus kartų sustiprina šviesa ir drėgmė.
Būtent todėl medikai pataria prieš perkant net ir labai patikusį, bet nežinomą augalą pasidomėti, ar jis nenuodingas ir apie jį sužinoti kuo daugiau informacijos.

- O jei jau vis dėlto nusprendėte patikusį nuodingąjį augalą įsigyti, sodinkite jį ten, kur jo negalėtų pasiekti nei naminiai gyvūnai, nei vaikai. Geriausia, anot specialistų, augalus aptverti tvorele, - pataria gydytojas toksikologas R. Purvaneckas.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

Svarbu atminti ir žinoti: priešnuodžių nuodingoms augalų medžiagoms nėra – gydomos tik jų sukeltos pasekmės. Todėl pastebėjus, kad vaikas suvalgė ar prisilietė prie nuodingojo augalo ir/ar jam pasireiškė apsinuodijimo simptomai, reikia kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą.

Pirmoji pagalba suvalgius nuodingą augalą:

jei tinsta ir peršti burnos gleivinė – duoti nukentėjusiajam burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba šalto vandens – tai apmalšins skausmą;

be gydytojo nurodymo negalima vartoti jokių medikamentų ar imtis medicininių procedūrų;

būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

Pirmoji pagalba prisilietus prie nuodingųjų augalų:

pasitraukti nuo alergizuojančio augalo;

nuplauti sąlyčio su augalu vietą šaltu vandeniu;

kuo skubiau kreiptis į gydytoją, ypač jei nukentėjęs yra vaikas, kuris pradeda dusti arba smarkiai tinsta jo kūnas.

Žmogui apsinuodijus suvalgytais augalais būtina suteikti pirmąją pagalbą.

- Pirmiausia reikia sukelti vėmimą, paskui sugirdyti aktyvuotosios anglies. Tačiau be gydytojo nurodymo negalima vartoti vidurius laisvinančių preparatų. Apsinuodijus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir būtų labai gerai kartu paimti apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį, - teigia gydytojas R.Purvaneckas.

Nuodingi augalai

Paprastasis žalčialunkis – nuodingi žiedai ir uogos.
Mėlynoji kurpelė – nuodingi vaisiai ir šakniastiebiai.
Paprastoji pakalnutė – nuodingos raudonos uogos.
Rusmenė – nuodingi lapai ir vaisiai.
Kukmedis – nuodingos kiaušinio formos sėklų dėžutės su sėklomis.
Ligustras – nuodingos mėlynai juodos uogos.
Pupmedis – nuodingos ankštys ir sėklos.
Paprastasis buksmedis – nuodingi lapai.