Žurnalas "Animal Behaviour" skelbia, kad pabertos saulėgrąžos ar pakabinti lašiniai gali lemti, jog rytinės paukščių giesmės pradės skambėti 20 minučių vėliau ar visai nutruks.
"Ryto giesmės skirtos pasirodyti patelėms ir atbaidyti varžovus, todėl atidėta ar nesugiedota trelė gali turėti lemiamos įtakos, ar patinėlis susilauks palikuonių", - dienraščiui "The Telegraph" aiškino Valentinas Amrheinas, šveicarų Bazelio universiteto zoologas, vadovavęs studijai.
"Mūsų patarimas - lesinti paukščius žiemą, kai šitaip galima išgelbėti gyvybes, tačiau nustoti prieš baigiantis kovui, kad nebūtų įsikišta į poravimosi sezoną", - teigė jis.
Vien Didžiojoje Britanijoje laukinius paukščius, tyrimo duomenimis, lesina beveik pusė namų ūkių. Tradicija prasidėjo kaip pagalba žiemą, tačiau dabar lesalas daug kur beriamas ištisus metus.
Mokslininkai aiškinosi, kokį poveikį tai turi didžiajai zylei, vienai dažniausių lesyklų lankytojų.
Pavasarį atlikta studija lygino paukščius, maitinamus žmogaus, ir tuos, kurie maisto ieškojosi patys. Nustatyta, kad daugiau nei trečdalis lesinamų paukščių visiškai praleisdavo ryto giesmes - keturiskart dažniau nei kitos zylės.
Tie, kurie ryte čirkšdavo, tai daryti pradėdavo 20 minučių vėliau.
Mokslininkai mano, kad paukščiai tampa priklausomi nuo tiekiamo maisto ir jiems nebeatrodo būtina anksti nubudus skristi jo ieškoti. Kita teorija - papildomas maistas gali traukti plėšrūnus, kurie blaško kitų paukščių dėmesį.
