Neįprastai šilta spalio pabaiga ir lapkričio pradžia sujaukė įprastą gamtos režimą: dygsta grybai, iš naujo lyg pavasarį sprogsta pumpurai.
Miškininko Andriaus Kertenio teigimu, neįprasta tai, kad Dzūkijos šiluose dar dygsta voveraitės, gausiai auga žaliuokės.
„Šiemet Dzūkijoje buvo mažai baravykų, tad dabar gamta atsilygina žaliuokėmis, nors dzūkams baravyko neatstos joks kitas grybas“, - aškina miškininkas. Jo stebėjimais, šilti orai atsiliepė ir miškams bei kitai augalijai – nemažai eglių jaunuolynų išaugino antrą ūgį, antrą kartą žydėjo kai kurie dekoratyviniai krūmai, vyšnios, šilauogės. Pastarosios kai kur soduose net užmezgė vaisius.
Miškininko teigimu, jei nebus didelių šalčių, tai rudeninis eglaičių vainikas išliks. Pernai ruduo buvo drėgnas, o žiema šalta, dėl to tokie ūgliai nušalo. Įmirkusi dirva paprastai skatina medžių vegetaciją, ypač spygliuočių, o dėl šiltų orų jų šaknys nepasiruošia tinkamai žiemoti.
„Šiemet sausiau, bet jei ilgiau užsitęstų toks šiltas ruduo, tai medžiai gerai nepasiruoštų žiemai ir dideli šalčiai jiems pakenktų. Reikia tikėtis, kad apie lapkričio vidurį orai bus įprasti, o žiema miškams nebus baisi“, - sakė privačios miškų valdymo įmonės „Timbex“ vyriausiasis miškininkas.
Vis dėlto gamtos kaprizus, anot jo, sunku nuspėti. Štai pastarųjų 60-70 metų stebėjimais, pavasaris ir ruduo tarsi „nusistumia“ - pavasaris ateina vėliau, o ruduo užsitęsia.
