„Lyridų meteorų lietus prasidėjo balandžio 16 dieną ir teoriškai jo pikas turėjo būti praėjusią naktį, bet ne visada tos prognozės būna tikslios - naktimis prieš ir po taip pat galima tikėtis didžiausio intensyvumo. Baigtis turėtų naktį iš balandžio 25 į 26-ąją“, - penktadienį sakė Jokūbas Sūdžius, Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos docentas.
Anot jo, šiąnakt danguje per penkias minutes galima tikėtis išvysti vieną, du, o galbūt - ir tris meteorus. Per valandą jų kris iki poros dešimčių.
Mažiau ryškius meteorus taip pat gali gožti pilnaties spindėjimas.
Anot J. Sūdžiaus, lyridų pavadinimą kiekvieną balandį krintantys meteorai gavo, nes „ilgesnį laiką stebint atrodo, jog jie išlekia iš Lyros žvaigždyno“. Šis žvaigždynas teka Rytuose, todėl meteorų reikia laukti atsigręžus Rytų - Pietryčių kryptimi. „Reikia žiūrėti antrojoje nakties pusėje, tikrai po vidurnakčio, iki paryčių“, - nurodė J. Sūdžius.
Jo teigimu, lyridų meteorų lietus yra vienas iš stipresnių, matomų virš Lietuvos, nors dažniausi jie vasarą ir rudenį - šių įvykių kalendorių galite rasti čia. Bene stipriausias - perseidų lietus vasarą, tačiau šiemet, anot J. Sūdžiaus, juos stebėti taip pat trukdys pilnatis.
Meteorų stebėjimams nereikia nei žiūronų, nei kitų specialių prietaisų. Patogiausia juos stebėti pusiau gulomis.
Krintančios žvaigždės įspūdį sukuria vadinamasis meteoroidas - kosminėje erdvėje skriejantis mažų matmenų (nuo kelių mikrometrų iki kelių šimtų metrų) kietasis kūnas – dulkelė arba ledo gabalėlis. Į Žemės atmosferą 15-70 km/s greičiu įskrieję meteoroidai ir jų irimo produktai švyti, nes sąveikaudami su atmosfera, įkaista, lydosi ir garuoja.
Patys meteoroidai dažniausiai atsiranda irstant kometoms arba įvairių kosminių kūnų susidūrimų metu.
