Rugsėjo 1-ąją Vilniuje buvo galima išvysti ne tik šimtus gėlių žiedų, kurie moksleivių rankose keliavo į mokyklas, bet ir žydintį kaštoną. Paprastai šie medžiai sužydi gegužę. Specialistų teigimu, vėlyva žiedų kekė - retas dalykas, tačiau medžiui nieko gera nežada.
„Nufotografavau štai tokį vaizdą, vienas beveik be lapų stovintis kaštonas sumanė žydėti“, - laiške GRYNAS. lt pasakojo vilnietis Andrius, neįprastai pasipuošusį medį užfiksavęs Mindaugo ir Punsko gatvių sankryžoje.
Greta žiedų matyti ir žalios spygliuotos sėklų dėžutės, kurios šiuo metu kybo ant visų kitų kaštono medžių.
Teresė Jokšienė, Vilniaus pedagoginio universiteto botanikė, komentuoja negirdėjusi apie daugiau panašaus kaštonų „elgesio“ pavyzdžių. Tačiau, jos manymu, medis paskutinius žiedus galėjo sukrauti prieš žūdamas.
„Neįprastas dalykas, kaštonams - ypač, dabar jie labai sergantys, užpulti parazitų. Bet augalo tokia prigimtis - prieš žūtį jis dar sutelkia jėgas žydėti, subrandinti sėklas, pasidauginti“, - aiškino botanikė.
Šiemet kaštonai Vilniuje ir kitur Lietuvoje nuskurdo ypač - daug kur medžiai be lapų liko nesulaukę vidurvasario. Povilo Ivinskio, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjo, teigimu, kaštonus Lietuvoje jau ne vienus metus kamuoja keršakandės - mikrodrugiai, kurie šią vasarą ypač sparčiai vysėsi dėl ankstyvų karščių. Atkeliavę iš kitų Europos šalių ir sparčiai paplitę, šie parazitai veisiasi kaštonų lapuose, juose išgrauždami takus ir dėdami kiaušinėlius. Tokie lapai paruduoja ir nukrinta, medį palikdami plikomis šakomis.
P. Ivinskis pabrėžia, kad paprasčiausias būdas gelbėti kaštonus - grėbti nukritusius jų lapus, tačiau kol kas net ir šiai paprasčiausiai priemonei nerandama išteklių.
„Bet viskas kainuoja, niekas nenori lįsti, problemų spręsti - tai papildomos sąnaudos. Bet, jei miestai norės išsaugoti kaštonus, tai turės ką nors daryti - gaudykles pirkti, injekcijas daryti, yra priemonių“, - pasiūlymus teikė P. Ivinskis.
Jo duomenimis, Lietuvoje dar nėra buvę atvejų, jog kaštonai nuo keršakandžių žūtų, bet jie nuskursta, praranda grožį.
Natūralių priešų keršakandės neturi.
Mindaugo gatvėje kaštonas, jau besibaigiant rugsėjui, buvo pražydęs ir prieš penkerius metus. Tačiau jis nebuvo žydėjęs visą sausą vasarą.
