„Mes atkreipėme dėmesį, kad gamtoje vis dar nėra gražaus pavasarinio vešlumo, nenuplautos žiemos dulkės. Trūksta bent vieno pavasarinio, šniokščiančio lietaus [...] Pavyzdžiui, žydėti vėluojančių augalų nėra, bet jų išvaizda gali būti kitokia - susisukęs, prie žemės palinkęs, kotu trumpesniu“, - antradienį sakė Valerijus Rašomavičius, Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas.

Anot jo, panašios „pavasarinės sausros“ nėra retos, bet būtų blogiau, jei sausas periodas užsitęstų. „Yra buvę metų, kai visą gegužę nelijo. Šiuo metu - šilumos užtenka, bet trūksta vandens“, - sakė V. Rašomavičius.

Inga Stankūnaitė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikė, antradienį komentavo, jog artimiausiomis dienomis lietaus, ypač - smarkesnio, nenumatoma.

„Rytoj lietaus gali būti trumpo - kiekis nedidelis, tai dirvai nelabai ir padės. Ketvirtadienį trumpi lietūs galimi vietomis, o kitas dvi dienas - vėl nieko, be lietaus. Rimtesnio lietaus tikimybė didesnė tik gegužės pradžioje“, - kalbėjo I. Stankūnaitė.

LHMT duomenimis, šią savaitę Lietuvoje turėtų iškristi apie milimetrą kritulių - aštuoniskart mažiau nei daugiametis vidurkis. Tačiau kitas tris savaites, manoma, jų kiekis su vidurkiu susilygins arba jį viršys.

Justina Ivanauskaitė, LHMT agrometeorologė įvardija, jog ilgesnį lietaus nebuvimą Lietuvoje šiuo metu galima vadinti ne sausra, bet „sausu periodu“.

„Poveikis bus bet kokiu atveju, bet dar iš po žiemos dirva nėra sausa - viršutinis kelių centimetrų sluoksnis gali būti išdžiūvęs, bet gilesni sluoksniai - drėgni“, - aiškino ji.

Aplinkos kokybės specialistų teigimu, nulijęs pavasario lietus padėtų sumažinti ir oro taršą miestuose, kur po žiemos iš gatvių pakilusios smulkios kietosios dalelės viršijo normas.