Jau kelerius metus Neringos gyventojus ir lankytojus džiugina Lietuvos nacionalinis paukštis - baltasis gandras, įsikūręs Nidos centre. Kitose Respublikos vietovėse tai nebūtų didelė naujiena, bet nerijoje gandrai dėl įvairių priežasčių neperi, todėl šis svečias - išskirtinis.
Ne visi žino jo gana margą „biografiją“. Užaugo gandras kitoje Kuršių marių pusėje - Ventėje pas vietinį ornitologą Vytautą Jusį. Gyveno sau laimingas, kol subrendo, ir sugrįžę iš dausų gentainiai įžvelgė jame konkurentą bei gerokai „paauklėjo“. Teko skristi ieškoti laimės. Ją rado netoli, kitame marių krante, Nidoje. Čia laisva teritorija, nėra vietinių gandrų, gausu maisto, kurį dosniai dalina tiek poilsiautojai, tiek vietiniai gyventojai, ypatingai žvejai, o ir pats susiranda kokį žuvelioką, slieką ar vabalą...
Gandras užaugo ir visą laiką gyveno tarp žmonių, todėl nerodo jokio noro kartu su gentainiais skristi žiemoti į Afriką. Kurį laiką dar grįždavo į Ventę pas savo buvusį šeimininką, paskutiniais metais ir to nebedarydavo. Teko žiemai priglausti pas gyvūnų globėjus.
Jau kuris laikas pasigirsta susirūpinusių gandro likimu žmonių balsų, kad Nidos gandrelį jau laikas kažkur išvežti žiemai, nes jau šalta, žvarbu, kojos raudonos nuo šalčio. Bet paukščių žinovai mano kitaip.
Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyrius vyr. specialistės biologės Jūratės Zarankaitės, šaltis jam nėra baisus, svarbu kad nepritrūktų maisto. Kol nėra didelių šalčių ir gilaus sniego, nereikėtų žymiojo gandro gaudyti ir uždaryti.
V.Jusys pasakojo, kad pas jį žiemodamas gandras esant iki minus 15 laipsnių temperatūros eidavo pas žvejus prašyti žuvies, ir tik dar labiau atšalus slėpdavosi tvarte. Vyresni neringiečiai gal dar prisimena gandrą, prieš daugiau kaip 20 metų ateidavusį pas poledinės žūklės mėgėjus prie Juodkrantės gyvenvietės prašyti stintų. Jis sėkmingai peržiemojo gana ekstremaliomis sąlygomis.
Be jokios abejonės gandrui reikės prieglobsčio, kai visai atšals ir prisnigs. Geriausias variantas būtų apgyvendinti gandrą Nidoje - jeigu atsirastų gamtos mylėtojas, turintis sąlygas ir noro jį laikyti. Ypatingų sąlygų tam nereikia - tvartuko ar daržinės, maisto ir vandens. Jei ne, ponas V.Jusys, tegu ir pasišaipydamas, kad neringiečiams gandras reikalingas tik vasaros reklamai, priimtų jį žiemai pas save. Bet vėl bėda - būdamas palaidas gandras mikliai atsiras jam miela tapusioje Nidoje.
Todėl pasvarstykime, ar Nidos gandras bus laimingesnis uždarytas kur nors tvarte, ar laisvai vaikštinėdamas gazonais, pamariu, tupėdamas ant gatvės apšvietimo lempos. Juolab, kad jis išmoko pasišildyti stovėdamas ant kamino.
Pirmadienį pasiekė naujiena - Juodkrantėje Gintaro įlankos rajone pasirodė dar vienas gandras. Gal pavasarį turėsime neringietiškų gandrų vestuves?
