Poliariniams lokiams vis dažniau reikia nuplaukti šimtus kilometrų, kad rastų naujų maisto šaltinių, nes šylantis klimatas vandenyne tarp ledų atveria vis didesnes properšas.
GPS apykakle mokslininkų pažymėta patelė lediniais Aliaskos krantą skalaujančios Boforto jūros vandenimis įveikė 420 mylių (678 kilometrus) - per kelionę ji prarado jauniklį ir apie penktadalį savo kūno svorio, praneša "The Telegraph".
"Šis lokys plaukė nesustodamas 232 valandas", - sakė zoologas George'as M. Durneris.
Tyrėjai naujų medžioklės plotų ieškojusios lokės veiksmus stebėjo du mėnesius.
Poliariniai lokiai yra žinomi dėl savo sugebėjimo nuplaukti didelius atstumus tarp ledo laukų, tačiau dabar bijoma, kad dėl šiltėjančio klimato gyvūnai yra priverčiami keliauti toliau, nei leidžia jų jėgos.
Savo išvadose, kurios publikuojamos "Poliarinėje biologijoje" ("Polar Biology"), tyrėjai iš JAV Geologijos tarnybos reiškia susirūpinimą, jog įveikti itin ilgas distancijas ateityje turės vis daugiau lokių.
"Išskirtinis poliarinių lokių pajėgumas plaukti ilgas distancijas, kurį čia patvirtiname, gali padėti jiems prisitaikyti prie Arkties ledų nykimo. Vis dėlto mūsų pastebėjimai indikuoja, kad ilgas plaukimas per Arkties vandenis reikalauja didelių energijos išteklių ir mažina pajėgumą daugintis", - teigia mokslininkai.
