Lapių, kaip ir daugelio kitų šuninių, poravimosi sezonas prasideda vasario mėnesį ir baigiasi kovo pradžioje. Poruotis pasiruošusi lapė atėjus sutemoms ima kiauksėti balsu, kokio įprastomis aplinkybėmis nenaudoja.
Poravimosi klyksmas - tai 3-4 kartus, keliomis serijomis kartojamas šaižus „Vaaah“, kol nesulaukiama atsako iš patino.
Tokia patelės elgsena ir specifinis rujos išskyrų kvapas traukia patinus iš tolimiausių kampelių.
Natūralu, kad prie poruotis pasiruošusios lapės atskuba ne vienas lapinas. Tokiu atveju prasideda kova. Lapinai pjaunasi, kol silpnesnis, smulkesnis ar jaunesnis varžovas pripažįsta kito pranašumą ir atsitraukia ten iš kur atėjęs.
Savo pranašumą įrodęs dvikovos nugalėtojas gauna teisę poruotis. Sueitis trunka iki valandos.
Po poros mėnesių lapė veda 4 – 6 jauniklius, šviežiai iškastame arba kito žvėrelio apleistame urve.
Dauguma gamtininkų sutinka, kad po susiporavimo iki kitos rujos patinas kartu su patele rūpinasi jaunikliais. Jis grobiu aprūpina patelę, kol lapiukai netampa pakankamai savarankiški pasilikti oloje be priežiūros.
Vieną medžioklės sezoną buvo nušautas lapinas nasruose nešęs septynis tetervino jauniklius, vieną miškinį kalviuką ir vieną kirstuką. Netoli buvusi ola, kurioje aptikta žindanti lapė, bylojo apie tai, kad patinas mėgino aprūpinti savo šeimą ėdesiu. Įdomu tai, kad 50 procentų lapių raciono sudaro smulkūs graužikai, ir net 23 procentai – vabzdžiai. Tokia dieta labai naudinga ir žemės ūkiui.
Šeima išsiskirsto lapiukams subrendus ir įvaldžius medžioklės technikas. Tačiau kiekvienų metų vasario naktimis, šaižus lapių kiauksėjimas ir gailūs vilkų balsai prognozuoja pavasarį anksčiau už pavasarines zylių ir varnėnų melodijas.
Apie lapių tuoktuves pasakoja jų medžioklės grožį nuotraukose užfiksavęs Marius Čepulis:
Lapės tąsydavosi pakelėse, buvo visai nebailios. Miške ir palaukėse būdavo galima girdėti kaip kiauksi. Porą kartų stebėjau kaip aiškinasi santykius – ant užpakalinių kojų atsistojusios kaip imtyninkai susikibusios letenėlėm straksi. Dabar jau galima išvysti poromis tupinčias, kartu medžiojančias.
O medžioja jos labai efektyviai. Iš trijų bandymų – vienas būdavo sėkmingas. Grobis - pelėnai. Lapė išgirdus krebždėjimą po sniegu – praeina lyg niekur nieko tik vos suklusdama, atsargiai grįžta, staiga šoka į viršų ir smigdama į sniegą bando arba iškart sugriebt pelę arba ją prispausti. Kartais, jei būna soti, dar paleidžia, pažaidžia ir tik poto tingiai suvalgo.
