Mokslininkai neseniai nustatė, jog bauginančią reputaciją turinčios žuvys – piranijos, daug dažniau naudoja garsus savo aukai įbauginti, nei kanda. Taip jos tiesiog sutaupo energijos, teigia tyrėjai.
Eksperimentinės biologijos žurnalas pranešė, jog mokslininkai po vandeniu įrašė trijų rūšių garsus, kuriais piranijos siunčia viena kitai arba savo aukai skirtingus pranešimus.
Erikas Parmentier, vadovaujantysis tyrėjas iš Lježo universiteto Belgijoje, tyrė įvairių rūšių žuvų skleidžiamus garsus, nuo spalvingųjų žuvų klounų iki gan bjaurių Austrijos rupūžžuvių.
Dauguma žuvų rūšių skleidžia garsus tam, kad pritrauktų partnerį. Garsas parodo, jog individas yra pasirengęs ir gali poruotis.
Susitikus ar puolant – skirtingi garsai
E. Parmentier, įrašinėdamas garsus piranijų pilname garde su hidrofonu (mikrofonu, galinčiu veikti vandenyje), nustatė, jog šios rūšies žuvys susitikę gentainį skleidžia į lojimą panašų garsą. Tačiau tuo metu žuvys nevilioja partnerio, tiesiog „sveikinasi“ matydamos viena kitą.
Pradėję viena kitą vaikytis, mokslininkų pastebėjimu, piranijos skleisdavo garsą, panašų į perkusijos. Pradėję rimtai peštis ir viena kitą kandžioti, jog imdavo savotiškai kurkti. Fizinės kovos tarp šios rūšies žuvų dažniausiai įvyksta dėl maisto.
Visą kitą laiką piranijos plaukiojo neišleisdamos nei garso. Taigi mokslininkams teko padaryti ilgas valandas įrašo, kad užfiksuotų tokį plėšrių žuvų elgsenos faktą.
„Balso stygos“ - oro pūslė
Garsą piranijos skleidžia oro pūslės, kurią turi kiekviena žuvis, pagalba. Raumuo šalia šios pūslės susitraukinėja taip greitai, jog pūslė gali vibruoti iki 150 kartų per sekundę dažniu.
Mokslininkas viliasi ateityje ištirti ir Amazonės upėje gyvenančias žuvis – galbūt pavyktų atrasti dar įvairesnių jų skleidžiamų garsų.
