Gyvūnų globėjų asociacijos vyriausioji specialistė Lolita Grėblikienė primena, kad šiuo metų laiku, ypač užklupus žiemos šalčiams, įsisiautėjus pūgoms, sniegą keičiant lijundrai, paukščiai atsidūrė sunkioje bėdoje. Jie jau negali savarankiškai iš po sniego išsikapstyti sau maisto.
Naminių ir laukinių gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos darbuotojai per dieną sulaukia kartais šešiasdešimt ar net daugiau skambučių apie apšalusius, apledėjusius, nusilpusius vandens paukščius. Šie sparnuočiai – gulbės, antys, didieji dančiasnapiai, laukiai – žiemą paprastai susitelkia net kelių kvadratinių metrų neužšąlančiose upių ar ežerų properšose. Jeigu šiuos paukščius maitina žmonės, jie gali išgyventi, nes pasisotinęs paukštis jaučiasi gyvybingas ir stiprus.
Gyvūnų globėjų asociacijos specialistė atkreipia dėmesį, kad ne vien vandens paukščiai laukia žmonių pagalbos. Šiuo metu visiems sparnuočiams atėjo sunkus metas. Džiaugdamiesi žmonių gerumu gamtos specialistai apgailestauja, kad įrengę lesyklėles žmonės ne visuomet pasirūpina, kad jose būtų lesalo. „Paukščių lesinimas neturėtų būti vienadienė akcija. Jeigu jau pradedama lesinti, paukščių maisto atsargos turėtų būti papildomos reguliariai, nes jie įpranta būti lesinami. O jei pamiršime – sparnuočius marinsime badu, nes jie kantriai tupės laukdami ir nepasisotinę pamažu silps“, – priminė L. Grėblikienė.
Jeigu pastebėjote paliegusį, įšalusį vandens paukštį, praneškite apie tai Gyvūnų globėjų asociacijos atstovams tel. 8 686 44 828 arba 8 655 700 58. Specialistai patars, kaip elgtis su rastu sužeistu laukiniu gyvūnu, o jeigu reikės pagalbos – atvykę paims jį ir juo pasirūpins. Gyvūnų globėjų asociacija turi padalinių įvairiuose šalies regionuose.
Paukščių pietų stalas
Žiemojančias gulbes patartina lesinti įvairiais grūdais, javų dribsniais, kruopomis, baltos duonos, batono gaminiais. Gulbės gerai lesa ir tarkuotas morkas, bulves, raudonuosius burokėlius, kopūstus, sumaišytus su grūdais. Tokio pašaro galima berti netoli vandens – gulbės ir antys jį lengvai pasieks.
Žiemojančioms gulbėms kartais apšąla antsnapis, bet dėl to jos vis tiek gali sėkmingai maitintis ir ieškoti pašaro.
Ledu pasidengia tik antsnapis, o posnapis visada lieka laisvas ir judrus. Tokioms gulbėms pagalbos nereikia, o ledo sluoksnelį nuo snapo galima nuimti lesinant paukščius iš rankų – suėmus gulbei už snapo pirštais, kai ši ima pašarą iš rankų, ledas nesunkiai nubyra.
Jei norite privilioti kuo daugiau ir kuo įvairesnių paukščių į savo įrengtas lesyklas, neužtenka jas iškelti tinkamose vietose. Būtina parinkti ir kuo įvairesnio lesalo.
Vienas iš paprasčiausių ir daugelio paukščių mėgstamų lesalų – nelukštentos saulėgrąžos. Tačiau svarbu, kad jos nebūtų kepintos ir sūdytos. Atminkite, kad saulėgrąžas paukščiai lukštena netoli lesyklos, tad neretai lukštų atsiranda ne tik ant žemės, bet ir pas kaimynus. Maistingumu saulėgrąžoms nenusileidžia ir gliaudyti riešutai. Iš jų populiariausi – gana nebrangūs žemės riešutai. Tai ganėtinai universalus lesalas, kurio galima pilti ir į įvairias lesyklas, ir tiesiog ant žemės.
Vabzdžialesiams paukščiams – zylėms, bukučiams, geniams ir kt., – be saulėgrąžų, labai patinka linų ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, duona, varškė, kruopos, aliejuje mirkyti pyragai, obuoliai, virti ryžiai, avižiniai dribsniai. Taip pat tinka sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai. Per šalčius drėgnas lesalas greitai sukietėja, todėl duonos trupinius geriausia maišyti su aliejumi – tuomet jie išlieka minkšti. Tokiu oru labai tinka nesūdyti lašiniai ar taukai, nes jie nesušąla.
Grūdlesiams paukščiams galima siūlyti sorų kruopų, kukurūzų grūdų, grūdų atliekų, linų, kanapių ir spygliuočių medžių sėklų. Skanaudami arbūzų, melionų ar moliūgų, visuomet galite parinkti jų sėklų – paukščiai jomis taip pat mėgsta pasilepinti. Tačiau jų nepatartina berti per didžiuosius šalčius, nes įšalusių sėklų paukščiai nesugeba išaižyti. Lesyklose galima palikti susmulkintų kietai virtų kiaušinių, virtų bulvių, naminiams gyvūnams ir namie laikomiems paukščiams skirto konservuoto maisto, specialių mišinių.
Šaltis ir badas žiemą neretai prie lesyklų atveja ir kai kuriuos mūsų kraštuose žiemojančius strazdus. Smilginiai ir juodieji strazdai labai mėgsta uogas. Jie nulesa šermukšnių, šaltalankių uogas, gudobelių vaisius ir pan. Žiemą jų galite pasiūlyti paukščiams savo įrengtose lesyklose, juolab kad tokių vaišių neatsisako ir iš Šiaurės kraštų atkeliavę svirbeliai. Strazdus galima pavaišinti ir obuoliais – juos patogiausia pritvirtinti ant kiaurai per stogelį perkalto vinies. Neatsisako jie ir varškės, duonos trupinių, besėklių razinų.
Lesykla neturi gąsdinti
Kokia lesykla yra geriausia? Iš tikrųjų nustatytų reikalavimų lesykloms nėra. Svarbiausia, kad ji nebaidytų paukščių ir būtų naudojamas tinkamas lesalas. Būtų gerai, kad lesykla būtų iš trijų pusių apsaugota nuo vėjo, lietaus ir sniego.
Kokią lesyklą daryti, dažniausiai lemia turimos medžiagos ir vieta, kurioje ji bus pritvirtinta. Prie lango, turėklo ar namo sienos tvirtinama lesyklėlė turėtų būti lengva, deranti prie aplinkos, geriausiai – medinė. Kieme, ypač uždarame, apsuptame medžių ar gyvatvorės, statoma didelė lesykla. Ji gali būti su stogeliu, tačiau puikiai tiks ir be stogo įrengta lesykla – paprasta, plokščia, su krašteliais.
Plati atvira lesykla patraukli daugeliui paukščių. Lesyklėles reikia statyti (kabinti) taip, kad prie jų neprieitų katės.
Lesyklas galima gaminti ir iš plastikinio vamzdžio (ar plastikinio 5 l butelio) – išpjauti jame dvi nedideles skyles. Tokios lesyklėlės patraukliausios smulkesniems paukščiams ir nepasiekiamos stambiesiems, pavyzdžiui, varnoms.
Atviroje, bet nuo krūmų ar medžių nelabai nutolusioje vietoje gali būti įrengiama paukščių lesinimo aikštelė – nuvalytame bent 4 kv. m plote pilama pabirų, surinktų žolių sėklų, žiemą šis maistas paįvairinamas saulėgrąžomis. Tokioje aikštelėje mėgsta lankytis daugelis atvirus plotus mėgstančių paukščių, kai kada net kurapkos. Čia būtinai lankysis ir zylės, bukučiai, geniai, kėkštai. Tačiau tokiose aikštelėse paukščius dažnai puola paukštvanagiai, todėl jos kraštuose galima pastatyti eglučių, į sniegą įsmeigti eglių ar kitų spygliuočių šakų.