Žmogaus veikla gausinamos šiltnamio dujos kaitina planetą, tačiau tokie gamtos reiškiniai kaip El Ninjo - cikliškas vandenyno srovių pasikeitimas, kas keletą metų sušildantis rytinę ir centrinę Ramiojo vandenyno dalis, - gali turėti dar didesnį staigų poveikį, rašo "Reuters".
"Rekordui pagerinti prireiks El Ninjo, tad galbūt kitąmet", - sako Philas Jonesas, Rytų Anglijos universiteto Didžiojoje Britanijoje Klimato tyrimų centro profesorius.
Trečiadienį JAV nacionalinis klimato duomenų centras pranešė, kad 2010-ieji, kaip ir 2005-ieji, buvo šilčiausi nuo 1880 metų, kai pradėti fiksuoti pirmieji patikimi duomenys.
Tiek praėjusieji metai, tiek 2005-ieji prasidėjo El Ninjo reiškiniu - kaip ir 1998-ieji, kuriuos šilčiausiais paskelbė Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio meteorologijos organizacija.
Knutas Alfsenas, Osle įsikūrusio Tarptautinio klimato ir aplinkos tyrimų centro direktorius, nurodo, kad dėl žmogaus veiklos besikaupiančios šiltnamio dujos lemia, jog Žemė sugeria daugiau energijos nei išspinduliuoja į kosmosą.
„Didžioji dalis šios energijos tenka vandenynams, tad klimatas priklauso nuo vandenynų veiklos – El Ninjo ar La Ninja reiškinių“, – aiškino jis.
La Ninja srovė natūraliai vėsina Ramųjį vandenyną, kurį sušildo El Ninjo. Manoma, kad būtent La Ninja atsakinga už dabartinius didžiulius potvynius Australijoje.
Temperatūrai įtakos turi ir kiti gamtos reiškiniai - tokie kaip saulės išspinduliuojamos energijos pokyčiai ar stiprūs ugnikalnių išsiveržimai, pavyzdžiui, 1991 metais išsiveržęs Pinatubo ugnikalnis, kurio pelenų debesis temdė saulę visame pasaulyje.
Ph. Jonesas nurodė, kad nuo 1979 metų iki 2010-ųjų klimatas visame pasaulyje sušilo 0,51 laipsnio - 0,016 laipsnio per metus. Tačiau kasmetinis natūralus svyravimas didesnis – pavyzdžiui, 1977 metais temperatūra pakilo 0,29 laipsnio.
JT klimato ekspertų komisija 2007 metais pareiškė, kad egzistuoja ne mažesnė nei 90 proc. tikimybė, kad didžiausią įtaką klimato šilimui turi žmonių veikla, nors neatmetė ir "nedidelės tikimybės", kad kažkiek įtakos gali turėti ir kiti veiksniai - tokie kaip saulės aktyvumas.
Klimato sistema taip pat nėra iki galo perprasta. 2010 metais leidinyje „Science“ paskelbtame tyrime rašoma, kad vandens garų kiekis stratosferoje, kuri taip pat sulaiko šilumą, nuo 2000 metų sumažėjo ir pristabdė šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąlygotą atšilimą.
Vyriausybės niekaip nesutaria, kaip spręsti klimato kaitos problemas. Praėjusį mėnesį Meksikoje įvykusiose JT derybose susitarta įsteigti fondą, iš kurio skurdesnės šalys būtų finansuojamos kilus tokioms problemoms, kaip potvyniai ir pan. Tačiau teisiškai įpareigojanti sutartis dėl emisijų mažinimo kol kas nepasirašyta.
