Mokslininkus jau seniai stebino tai, kaip pandos sugeba išgyventi misdamos tik sunkiai virškinamu bambuku. Pasirodo, kad joms padeda bakterijos.
Nors iki 160 kilogramų sveriančios pandos yra artimai susijusios su mėsėdžiais, didžiąją dalį jų maisto sudaro augalai, o tiksliau - bambukai - aukšti, sumedėję augalai. Jų, kaip ir daugelio kitų augalų, ląsteles jungia molekulė, vadinama celiulioze. Didžioji dalis žinduolių nesugeba celiuliozės suvirškinti. Dėl šios priežasties ir žmonės negali kramsnoti medžių šakų.
„Visiškai suirusi celiuliozė sudaro beveik pusę bambuke esančių kalorijų. Tačiau kadangi ją labai sunku suvirškinti, realus procentas kalorijų, kurias misdamos bambuku iš celiuliozės gauna didžiosios pandos, yra labai mažas“, – „LiveScience“ teigė Fuwenas Wei'us iš Kinijos mokslų akademijos.
Taigi kodėl pandos ėda bambuką, nors neturėtų iš jo gauti daug kalorijų? Tyrimas parodė, kad pandų virškinamajame trakte gyvena celiuliozę skaidančios bakterijos, teigia F. Wei'us.
„Labai tikėtina, kad šios bakterijos vaidina esminį vaidmenį pandoms virškinant celiuliozę“, – sakė mokslininkas.
Kai kurie žolėdžiai gyvūnai, pavyzdžiui, karvės ir avys, turi ne vieną skrandį ir specifines bakterijas, padedančias suskaidyti celiuliozę. Palyginimui, žmonių ir kitų žinduolių virškinimo sistema paprastesnė, tad ji kalorijų iš celiuliozės išskirti negali.
Norėdami išsiaiškinti, kiek kalorijų iš celiuliozės gauna pandos, tyrėjai analizavo nelaisvėje ir laisvėje laikomų pandų išmatų mėginiuose esančias bakterijas. Jis tyrinėjo bakterinių ribosomų, ląstelių, kuriose gaminami baltymai, genetinę seką ir bandė nustatyti, kokių bakterijų yra pandų išmatose. Mokslininkai aptiko 85 jų rūšis, 14 iki šiol nebuvo aprašytos.
Tolesniems tyrimams jie pasirinko keletą bakterijų, savo genetiką panašių į randamas kitų žolėdžių organizmuose, jų genuose ieškodami to, kas galėtų padėti suskaidyti celiuliozę. Didžiąją dalį šių genų mokslininkai aptiko bakterijoje, vadinamoje Clostridium. Šios bakterijos skaido celiuliozę ir dalį išgaunamos energijos sunaudoja pačios, o likusi tenka pandoms, aiškino F. Wei'us.
Šios bakterijos papildo kitus išskirtinius pandų bruožus – stiprius žandikaulius, netikrus nykčius, leidžiančius joms ieškoti, ėsti ir virškinti bambuką bei jame esančią celiuliozę.
Tyrime nedalyvavęs Tatsudo Senshu iš Kitasato universiteto Japonijoje pažymi, jog faktas, kad pandos virškinamajame trakte atrasta bakterijų ir celiuliozę virškinančių fermentų, dar neįrodo, kad jie iš tiesų suskaido celiuliozę į tai, ką gali panaudoti panda.
„Bet kokių mikrobų, genų ar fermentų buvimas dar nebūtinai reiškia, kad jie tikrai veikia (auga, asimiliuoja ar padeda virškinti) ten, kur buvo rasti“, – sakė jis.
Kadangi mokslininkai netyrė, ar bakterija tikrai gali suskaidyti celiuliozę ir neanalizavo, ar gyvūnams sumaitinta celiuliozė tikrai buvo suvirškinta, gali būti, kad bakterija nevaidina tokio vaidmens, kokį jai priskiria tyrėjai.
