Biržų, Pasvalio ir Kupiškio rajonų ūkininkai su nerimu laukia pavasario, kai ateis laikas į ganyklas išginti gyvulius. Neoficialiais duomenimis, būtent šiuose rajonuose vilkai sudrasko apie pusę visų savo aukų šalyje. Tačiau ūkininkus ignoruojantis aplinkos ministras atmeta pasiūlymus pratęsti vilkų medžioklės terminus.
Žiemą vilkai pjauna šunis
Molėtų rajone, ūkininkų sodybose tarp Videniškių ir Alantos, šįmet vilkai kaip niekada anksčiau pjauna šunis. Kaip paaiškintume tokią vilkų drąsą?
„Paaiškinti nesunku. Vilkų medžioklės sezonas atšauktas, visi gyvuliai tvartuose, todėl vilkai jų nepasiekia, štai jie ir pjauna šunis. Tačiau ateis pavasaris, vasara ir pagausėjusios vilkų šeimos vis dažniau ir drąsiau lankysis ūkininkų ganyklose. Tada bus per vėlu dejuoti“, – neabejoja Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Egidijus Tijušas.
Neoficialiais duomenimis, 2009-aisiais Biržų, Pasvalio ir Kupiškio rajonuose vilkai papjovė 32, 2010-aisiais – jau 48 gyvulius. 2011-ųjų duomenys dar renkami, tačiau specialistai pranašauja, kad skaičiai bus dar didesni.
Šį sezoną šalyje buvo numatyta sumedžioti 50 vilkų, tačiau aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas savo nuožiūra nubraukė nulį – leido sumedžioti tik 5 vilkus. Iki šių metų balandžio 1 d. numatytas vilkų medžioklės sezonas buvo nutrauktas vos spėjus jį paskelbti.
Aplinkos ministras ignoruoja ūkininkus
Kokiais argumentais remdamasis aplinkos ministras priėmė tokį sprendimą? Į šį klausimą niekas negali atsakyti. Neatsakė į jį ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdyje dalyvavęs Aplinkos ministerijos (AM) Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius. Tepaaiškino, kad aktyviai veikia vilkų gynėjų organizacija.
Pasipiktinęs aplinkos ministro savavaldžiavimu ir iš ūkininkų nuolat sulaukiantis pagalbos prašymų LŪS pirmininkas Jonas Talmantas rėžia tiesiai šviesiai: „Tokios netvarkos seniai nebuvo – kasmet šalyje vilkai papjauna dešimtis ar net šimtus avių, po 20–30 telyčių, o aplinkos ministras net nereaguoja į mūsų nusiskundimus ir nepasitaręs su ūkininkais vienašališkai priima sprendimą nutraukti vilkų medžioklę.“
Kokia padėtis dabar? AM vyr. specialistas S.Paltanavičius atvyko į LŪS prezidiumo posėdį, tačiau jis tik skėsčiojo rankomis: „Gamtos apsaugos departamentas rengia kelis vilkų populiacijos gausos reguliavimo projektus ir netrukus jie bus pateikti ministrui.“
VL žiniomis, viename iš projektų numatyta vilkų medžioklės terminą pratęsti iki balandžio 1 d., kaip ir buvo numatyta anksčiau.
Vilkai Lietuvoje neišsigimę
Neretai platinami gandai, kad gyvulius pjauna ne vilkai, bet vilkų ir šunų hibridai. Esą jie drąsesni, todėl gyvulius puola net viduryje dienos.
Kaip yra iš tikrųjų? AM atstovui S.Paltanavičiui beliko paneigti tokius gandus.
„Po tokių kalbų atlikome genetinius tyrimus ne tik Lietuvoje, bet dėl patikimumo ir Švedijoje. Mokslininkai paneigė gandus. Nustatyta, kad vilkų genetinėje grandinėje šuns genai sudaro labai nedidelę dalį. Tie genai tikrai nedominuoja, tad vilkai Lietuvoje neišsigimę“, – sako S.Paltanavičius.
Taigi vilkai Lietuvoje yra mėsėdžiai, nors, pasak Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo Egidijaus Tijušo, kai kurie vilkų gynėjai miestiečiams rimtai aiškina, kad vilkai niekam nedaro jokios žalos.
Nuostolių nenori kompensuoti
Iki šiol duomenys apie vilkų padaromą žalą ūkininkams oficialiai nerenkami. LŪS pabandys pakeisti šią padėtį, nes neretai susidaro įspūdis, kad nuostoliai yra nedideli. Iš tikrųjų realūs ūkininkų nuostoliai yra kelis kartus didesni nei teigiama, nes daugelis ūkininkų apie nuostolius niekam nepraneša.
Tokia padėtis naudinga AM. Ji atkakliai priešinasi idėjai kompensuoti ūkininkams vilkų padaromus nuostolius, tad galima manyti, kad jie yra nemaži. Beje, pernai Medžioklės įstatymo projekte buvo atsiradęs pasiūlymas, kad vilkų padarytą žalą turėtų kompensuoti medžiotojai. Tačiau šiai idėjai papriekaištavo vilkų gynėjai, aiškinę, kad tokiu atveju medžiotojų būreliai savo plotuose vilkus naikintų visais legaliais ir nelegaliais būdais. Nutarta pasitelkti mokslininkus Vilkų populiacijos valdymo planui parengti, kuriame turės būti numatytas ir vilkų padaromos žalos kompensavimo mechanizmas.
Iki šiol tik rajonų savivaldybės išimtinais atvejais ūkininkams kompensuodavo dalį nuostolių. Pavyzdžiui, pernai Biržų rajono savivaldybė buvo nusprendusi vienuolikai ūkininkų atlyginti 40 proc. vilkų padarytos žalos.
Nemėgsta aštraus vyriško kvapo
Akivaizdu, kad nei iki šiol, nei kada nors vėliau visų patirtų nuostolių ūkininkams niekas nekompensuos. Galvijus drausti dėl tokių atvejų yra labai brangu, todėl lieka pasirūpinti jų apsauga.
AM vyr. specialistas S.Paltanavičius siūlo ganyklas aptverti: „Reikia ne bet kaip aptverti. Štai nuvykau pas Šimonių ūkininką Alvydą, kuriam vilkai kasmet pjauna avis. Aptvėrė žmogus ganyklą tinklu ir jame įrengė vadinamąjį elektrinį piemenį. Tačiau tas tinklas yra tik 70 cm aukščio. Vilkai nesunkiai jį peršoka.“
Kiti pataria ganyklą aptverti virvėmis su vėliavėlėmis. Tačiau tos vėliavėlės vilkus gąsdina tik dieną. Originaliausiai nuo vilkų saugotis pataria vienas iš vilkų gynėjų ir asociacijos „Baltijos vilkas“ įkūrėjų Andrejus Gaidamavičius. Jis irgi siūlo nuo vilkų saugoti plotus aptveriant virve su vėliavėlėmis, o iki žemės palikti ne didesnį kaip 15 cm tarpą, kitaip įsidrąsinęs vilkas gali pralįsti. Šis specialistas turi ir originalių idėjų. Jis pataria virvę bei vėliavėles ištepti prastos kokybės aštraus kvapo vyrišku dezodorantu. Pasak A.Gaidamavičiaus, gerą uoslę turintys vilkai labai nemėgsta tokio kvapo. Vėliavėles taip patepti reikėtų kartą per savaitę.
Atsižvelgiama tik į emocijas
Prof. Rimantas Benetis, Medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos pirmininkas
Mūsų organizacijos atstovai pirmi atkreipė dėmesį į vilkų populiacijos būklę 2004-aisiais. Tada aktyviai rėmėme ir sąžiningai vykdėme Aplinkos ministerijos iniciatyvą – vilkų medžioklės limitavimą. Tačiau pastaraisiais metais padėtis pasikeitė. Mes pirmi, stebėdami poveikį kanopiniams žvėrims ir išklausydami ūkininkų, kaimo žmonių skundus, pajutome šios iniciatyvos poveikį – vilkų populiacija ėmė gausėti. Todėl mums visiškai nesuprantama, kodėl teisę rūpintis vilkų išlikimu Lietuvoje uzurpavo nedidelė visuomenės grupelė, viešai skleidžianti tik emocijomis pagrįstus kaltinimus ne tik mums, bet ir solidžioms mokslo institucijoms, pavyzdžiui, Gamtos tyrimų centrui bei Baltijos teriologų konferencijai, pateikusioms, mūsų nuomone, labai racionalų vilkų populiacijos valdymo planą.
