Nuotrauką šiaurinėje Didžiosios Britanijos dalyje esančiame Bownesso ežere padarė baidarėmis su bendradarbiais plaukiojęs 24 metų Tomas Picklesas, skelbia „The Telegraph“.
Jis tvirtina „trijų automobilių dydžio“ padarą stebėjęs apie 20 sekundžių.
„Tai buvo stingdantis jausmas ir mes iškart nuirklavome į krantą. Iš pradžių maniau, jog tai šuo, bet supratau, jog [padaras] kur kas didesnis ir juda tikrai greitai - apie 10 mylių (16 kilometrų) per valandą greičiu. Kiekviena kupra ribėjo judėdama. Jo oda buvo kaip ruonio, tačiau forma - visiškai nenormali“, - teigė T. Picklesas.
„Prie Bownesso smarkiai sumažėjo turistų, tiesa?“ - šitaip lakoniškai naujienos tikroviškumą įvertino vienas interneto komentatorius.
„Dar viena neryški nuotrauka. Gal čia Fotošopesė?“ - skeptiškas buvo ir kitas skaitytojas, užsimindamas, kad nuotrauka greičiausiai koreguota programa „Photoshop“.
Su T. Picklesu buvusi 23-ejų Sarah Harrington savo ruožtu tvirtina mačiusi padarą, kuris atrodė „kaip didžiulė gyvatė“.
„Mačiau tik kelias sekundes, bet viskas, apie ką galvojau - kaip kuo greičiau dingti iš ežero“, - kalbėjo ji.
T. Picklesas ir S. Harrington nuo kranto buvo pasitraukę apie 300 metrų. Plaukiojimas baidarėmis buvo jų įmonės surengtos išvykos komandos dvasiai kelti dalis.
T. Pickleso nuotrauka beveik idealiai atitinka apibūdinimą, kurį prieš penkerius metus pateikė žurnalistikos dėstytojas Steve'as Burnipas. „Man labai malonu, kad kažkas pagaliau padarė tikrai gerą nuotrauką. Žinau, ką mačiau, ir tai mane šokiravo - jis turėjo tris kupras ir panašumas neįtikėtinas“, - teigė S. Burnipas.
Davidas Farnellis, forografijos specialistas laboratorijoje Lancasteryje, nurodė, kad paskelbta nuotrauka „atrodo kaip tikra, tačiau kadangi daryta mobiliuoju telefonu, jos dydis per mažas tiksliai pasakyti, ar ji keista „Photoshop“, ar ne“.
Tuo metu Ianas Winfieldas, ežerų ekologas Lancasterio universitete, lieka neįtikintas, kad toks didelis padaras galėtų egzistuoti apie 11 mylių (apie 18 kilometrų) ilgio ežere. Anot jo, „įmanoma, jog tai vilkžuvė iš Rytų Europos ir žmonės netinkamai įvertina dydį“.
„Mes kiekvieną mėnesį naudojamės garso lokatoriais ir niekada nieko neradome“, - kalbėjo I. Winfieldas.
