Šeštadienį Žemės palydovas bus mažiausiai nuo mūsų planetos nutolusiame taške per beveik 20 metų ir jį jis pasieks priartėjęs į pilnatį.
„Paskutinis toks didelis ir artimas pilnas mėnulis buvo 1993 metų kovą. Sakyčiau, verta pasižiūrėti“, - JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros NASA tinklalapyje cituojamas Geoffas Chesteris iš JAV jūrų laivyno observatorijos Vašingtone.
Mėnulis iš Žemės atrodo skirtingai dėl šio palydovo elipsės formos orbitos. Kai jis perigėjuje, atstumas nuo Žemės yra apie 50 tūkst. kilometrų trumpesnis nei apogėjuje - tolimiausiame taške.
„Perigėjaus mėnuliai yra apie 14 proc. didesni ir 30 proc. ryškesni nei mažesni mėnuliai apogėjuje“, - aiškinama NASA tinklalapyje.
Pilnatis pakils Rytuose prieš saulėlydį ir tokiu metu turėtų atrodyti ypač didelė dėl vadinamojo „mėnulio iliuzijos“ efekto.
„Dėl astronomų ar psichologų iki galo nesuprantamų priežasčių žemai kybantis mėnulis atrodo nenatūraliai didelis - kai pasirodo iš už medžių, pastatų ar kitų iš žemės kylančių objektų“, - teigia NASA.
Nors ir atrodys didesnis, šeštadienio mėnulis vis tiek bus nutolęs 357 tūkst. kilometrų. Anot NASA, kitas toks „reto dydžio ir grožio“ mėnulis numatomas 2029 metais.
Virš Lietuvos mėnulis ryškesnis visą šią savaitę, jis skaidriame danguje ryškus tampa jau popietę.
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis, pilnatis perigėjuje gali lemti šiek tiek intensyvesnius vadinamuosius „perigėjaus potvynius“, tačiau tai nekelia susirūpinimo, nes vanduo pakyla tik keletu centimetrų daugiau nei įprasta.
