Madagaskaro vietiniai gyventojai turi legendą, kuri pasakoja, kad kadaise lemūras išgelbėjo krentantį iš medžio berniuką ir nuo tada lemūrai paskelbti nemedžiojamais gyvūnais. Ilgą laiką lemūrų vietiniai niekada ir nemedžiojo ir nepadėjo to daryti atvykėliams europiečiams, bet ši situacija ima keistis, rašo „New York Times“.
„Šalyje yra daug pasakojimų apie lemūrus. Gyventojai turėjo tam tikrus tabu susijusiais su šiais gyvūnais. Buvo tikima, kad lemūro nužudymas prišauks ligą ar užtrauks nelaimę visai šeimai“, - pasakoja nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Madagasikara Voakajv“ direktorė Julie Razafimanahaka.
Per pastaruosius 10 metų į šalį atvyko daug imigrantų, keitėsi vertybės, skverbėsi vakarietiškos tradicijos. Tai keitė ir nacionalinį šalies charakterį. Be to, vis augo ir mėsos paklausa, kurios ūkininkai nebegali pilnai patenkinti. Šios priežastys privedė prie augančios lemūrų medžioklės.
„Anksčiau didžiausias Madagaskaro rūpestis buvo miškų kirtimas, dabar šaliai tenka vis aktyviau kovoti ir brakonieriavimu“, - teigia Velso universiteto (Didžioji Britanija) biologė Julia Jones. Jos tyrimų objektas – kaip įvairūs prietarai, mitai, pasakojimai ar kitos folkloro detalės veikia mūsų požiūrį į mus supančia aplinką.
L. Razafimanahaka yra jos mokslinių tyrimų Madagaskare bendraautorė. Abi pašnekovės pasakojo, kad šalies rytinė pakrantė susilaukia daugiausiai imigrantų, kurie čia atvyksta ieškoti aukso. Jiems svetimi vietinių prietarai ir jie daro ką nori. Valdžios įstaigos kaimuose silpnos, todėl mažai kas gali juos sulaikyti. Madagaskariečiams pamačius, kad medžiojant lemūrus nieko blogo neįvyksta jie atsargiai ir patys imasi šios praktikos, nes yra neturtingi ir papildomas maistas arba pinigai už jį vilioja.
Saloje lemūrai saugomi įstatymų nuo XX a. 7 deš., bet dauguma aplinkosaugos iniciatyvų tik popieriuje, nes valdžios pareigūnai korumpuoti ir nemotyvuoti, be to, kaimuose jų yra mažai.
Madagaskaras yra viena iš teritorijų turinčių itin didelę bioįvairovę. Daug rūšių būdingos tik šiais salai. Lemūrai yra vieni iš jų – juos sutiksite tik šiame pasaulio kampelyje ir yra savotiškas šalies simbolis.
„Liūdna, bet kai kuriose vietose jų jau nebesutiksite. Kai kurių rūšių lemūrų yra likę mažiau nei 500 individų. Lemūrai vedasi tik po vieną jauniklį kas 2 – 3 metus. Jų populiacijos atsistato labai lėtai“, - pasakojo Stony Brooks universiteto (Niujorkas, JAV) primatus tyrinėjanti biologė Patricia Wright.
J. Razafimanahaka vadovaujamos organizacijos iniciatyva pradėtos kelios programos nykstančios rūšims gelbėti. Kaimo gyventojams organizuojamos paskaitos, aiškinama kodėl jų negalima žudyti, rengiami apmokymai gidams, kad šie turistams pristatytų visas grėsmes kylančias jų šaliai ir paragintų prisidėti finansiškai.
Tuo tarpu šalies valdžia žada griežtinti šalies įstatymus ir imtis rimtesnių priemonių jiems įgyvendinti. Spėjama, kad Madagaskaro miškuose dar gali būti tūkstančiai neatrastų gyvūnų rūšių. Jie įtraukti į visus įmanomus Gamtos apsaugos fondus, bet didžiausias rūpestis tebeišlieka finansai ir gyventojų skurdas.
