Tokius duomenis pateikia žvėrių apskaitą vykdantys medžiotojai. Pernai jie suskaičiavo 140 lūšių, o 2008 metais - 68, 2007 - taip pat 68, 2006 metais - 69.
Lūšys Lietuvoje visuomet buvo gana retos. Praėjusio amžiaus pradžioje Tadas Ivanauskas rašė, kad jų liko tik menki likučiai. Pagerėjus mitybos sąlygoms, šių gyvūnų gausiausia buvo aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečiais - apie 150–200.
Kurį laiką lūšys medžiotos, 1979 metais medžioklė uždrausta. Į Raudonąją knygą lūšis įrašyta 2000 metais.
Lietuvoje lūšys nuolat randamos keliuose miškų masyvuose - Biržų, Karšuvos, Žaliojoje giriose, Taujėnų Užulėnio, Kulių miškuose, Latvijos pasienyje esančiuose miškuose ir kitur. Šiek tiek žvėrių užklysta iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos.
Plėšrūnės lūšys laikosi mišriuose miškuose, mėgsta ramius, su tankiu pomiškių plotus. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietėse. Gaudo stirnas, kiškius, pelinius graužikus, paukščius.
Už sumedžiotą lūšį Lietuvoje gresia 20 tūkst. litų bauda.
