Miškininkai šalies miškuose sako pastebėję naują atvežtinių plėšrūnų rūšį - meškėnus. Anot Rokiškio miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriaus Juozo Davainio, šie gyvūnai ir ant žemės, ir medžiuose kelia rimtą pavojų paukščiams, pavyzdžiui, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems tetervinams.
Anot J. Davainio, iki šiol tikra tetervinų pražūtis buvo į Lietuvą atvežti mangutai, bet dabar atsirado ir baisesnis priešas, rašo „Gimtasis Rokiškis“.
„Nuo šito žvėries paukštis bent medyje pasislėpti gali, mat mangutas nemoka į jį įsikabaroti. Tačiau šalies giriose jau pastebėta kita atvežtinių plėšrūnų rūšis – meškėnai. Šitie puikiai laipioja medžiais“, - aiškino J. Davainis.
Pasak jo, „dėl šios nelaimės kaltas žmogus“.
„Daugelyje šalių meškėnai laikomi namuose kaip egzotiniai augintiniai. Tačiau ne visuomet jie tinkamai prižiūrimi, todėl patys pasprunka nuo šeimininkų arba tyčia paleidžiami į laisvę. Tad atvykėliai sėkmingai veisiasi ir naikina vietines gyvūnų rūšis. Galima vardinti daugybę neatsakingo žmogaus elgesio pavyzdžių. Antai kailinių žvėrelių augintojų dėka mūsų miškuose atsirado kanadinės audinės. Jos didesnės ir stambesnės už mūsų miškų senbuves – europines audines, tad visiškai jas išnaikino. Mūsų rajono giriose jau pastebėti degli šernai, šalyje vis garsiau kalbama apie šunų ir vilkų mišrūnus“, - aiškino miškininkas.
Anot jo, svarbiausia nuo plėšrūnų ginti perinčias tetervinų pateles.
„Daug vilčių šios paukščių rūšies išsaugojimui teikia atsigaunanti pasaulinė kailių rinka: didėja ilgakailių žvėrelių, tarp jų ir mangutų, paklausa. Vadinasi, medžiotojams atsiranda didesnė paskata juos naikinti. Šansų tetervinams išlikti teikia ir didėjantis mūsų rajono žmonių sąmoningumas. Anksčiau medžiotojai, tykodami stirnų ar kitų žvėrių, vengdavo šauti į lapę ar mangutą, kad šūviais neišbaidytų vertingesnio grobio. O štai užsienio svečiai, sumokėję kelis tūkstančius litų už kelionę į Lietuvą bei leidimą medžioti, nedvejodami šauna į kenkėją, nors rizikuoja pabaidyti vertingesnį laimikį. Iš užsieniečių medžioklės etiketo išmoko ir mūsų žmonės“, - „Gimtajam Rokiškiui“ sakė J. Davainis.
