Tulpėms nužydėjus ir jų svogūnus baigiant iškasti, Lietuvoje tulpių žiedais pasipuošia gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.; magnolijinių (Magnoliaceae) šeima). Šis dekoratyvinis medis, kilęs iš Šiaurės Amerikos, nėra dažnas mūsų krašte. Viena iš žinomiausių jo augimviečių – Veliuonos parkas.
Šiuo metu jis auga Raudondvario ir kituose parkuose. Taip pat šiuos gražius medžius galime pamatyti botanikos sodų, medelynų ir augalų mėgėjų kolekcijose. VDU Kauno botanikos sode auga keli apie 60 metų tulpmedžiai. Gyvena šie medžiai 400-500 metų.
Įmantri, lyros siluetą primenanti, lapo forma išskiria šį augalą iš aplinkui esančių medžių. Lapai paprasti, lygiakraščiai, ilgakočiai. Lapalakštis su 4-6 skiautėmis, apvaliai pleištišku pamatu.
Žydi birželio-liepos mėnesiais. Kaip tik dabar galim gėrėtis nuostabiais jų žiedais. Žiedai stambūs, pavieniai, gelsvai žali, tulpės formos, dvilyčiai. Vainiklapiai 6, apie 5 cm ilgio, ovalūs, žalsvai gelsvi su oranžinėmis dėmelėmis vidinės pusės pamate. Taurėlapiai 3, atsilenkusiais kraštais. Žiedo skersmuo siekia 6 cm, jo centre išsidėsto daug kuokelių ir piestelių.
Tulpmedžio mediena lengva ir minkšta. Kai kuriose šalyse iš jo medienos gaminami muzikos instrumentai, baldai. Žievė turi vaistinių savybių.
Šviesomėgis, jautrus mūsų krašto šalnoms medis (jautresni jauni augalai). Jo šaknys trūkinėjančios, todėl sunkiai pakelia persodinimą.
Kartais tulpių medžiu ar afrikiniu tulpmedžiu yra vadinamas katilėlinis žveltis (Spathodea campanulata P. Beauv.; bignonijinių (Bignoniaceae) šeimos augalas). Katilėlinis žveltis savaime auga Afrikos atogrąžose. Jis gausiai auginamas želdiniuose Afrikoje, Kanarų salose, Indijoje bei Viduržemio jūros pakrantėse ir yra vienas puošniausių, nuolat žydinčių medžių.
7-25 m aukščio visžalis medis pasipuošia tulpių formą primenančiais, oranžiškai raudonos spalvos žiedais, kurie susitelkia į puokštes. Žiedai 10-12 cm ilgio, nukreipti į viršų. Dėl ryškių žiedynų tamsiai žaliame lapų fone augalas vadinamas „liepsnojančiu medžiu“.
Lapai sudėtiniai iki 50 cm ilgio, sudaryti iš 5-19 ovalios formos su nusmailėjusiomis viršūnėmis lapelių. Lapelių ilgis apie 15 cm, plotis – iki 7,5 cm. Pumpuruose ir žieduose dažnai susikaupia rasa, lietaus vanduo – tai vandens saugykla paukščiams, vabzdžiams. Žiedų nektarą mėgsta kolibriai. Žievė ir lapai naudojami medicinoje, jiems būdingas priešuždegiminis veikimas.
Žveltis auga labai greitai. Tėvynėje per metus į aukštį gali priaugti 1,5 metro. Dauginamas sėklomis. Sėklos sudygsta per kelias savaites. Galima auginti žiemos soduose. Deja, Lietuvoje jo žiedais kol kas galim grožėtis tik nuotraukose.
