Krekenavos regioninio parko retenybių sąrašas pasipildė dar viena rūšimi – aptikta žvirblinė pelėda. Anot aplinkosaugininkų, jau ne vienus metus Lietuvoje stebimas „savotiškas ir mįslingas“ šių paukščių pagausėjimas.
„Dar visai neseniai laikyta itin reta, buvusi randama vos keleto girių ir miškų glūdumose, dabar ši paslaptinga sutemų paukštė įsikuria vis naujose vietose“, - rašoma parko direkcijos pranešime.
Krekenavos regioniniame parke žvirblinės pelėdos balsų parke būdavo ieškoma labiausiai tinkamuose miškų masyvuose. O šių metų rugsėjį ją pirmą sykį išgirdo čia viešėjęs ornitologas, filmų apie gamtą autorius Eugenijus Drobelis. Pusamžiame apypelkio miške laikėsi patelė ir mažiausiai vienas skraidantis jauniklis. Panašu, kad pelėda kažkur netoliese ir bus perėjusi - aplinkui nestinga jai reikalingų senų medžių su genių uoksais.
Maža to, žvirblinė pelėda šiemet įsikūrė ir kitame regioninio parko miške. Parko ekologas Julius Auglys ją čia užtiko vieną ramų spalio vakarą. Šiaip gana tyli slapukė išsidavė skraidydama ir skelbdama apie savo buvimą būdingu švilpčiojimu. Žvirblinė savo teritorijoje kaskart pašūkčioja, tam ypač tinkamas laikas - saulės laida vakare arba brėkštant ryte.
Žvirblinė pelėda yra saugoma rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Sveria apie 70 gramų, mažiausia iš Lietuvoje sutinkamų pelėdų. 2007 metais išleistoje knygoje pateikiamas vertinimas, kad visoje šalyje peri nuo 50 iki 150 žvirblinių pelėdų porų, daugiausia - rytinėje Lietuvos dalyje. Didžiausią grėsmę šiems paukščiams kelia intensyvi miškų ūkio veikla, sanitariniai kirtimai.
