Tiems, kas naudoja akių lęšius, į Kuršių marių pakrantę šiomis dienomis patartina neiti ir nevažiuoti. Nes uodų trūklių, neseniai išsiritusių iš lėliukų, debesys, apguls galvą, lįs į ausis, šnerves ir akis. Sutrėkšti ir užteršti jas – nemaža rizika, galinti lemti net ir regėjimo sutrikimus.
Savaitgalį Ventės rage uodų trūklių sūkuriai virpino orą , siautė visu Kuršių marių pakrantės ilgiu, trukdė grožėtis peizažu iš Kintų girininkijos rekreacinio tako stebėjimo bokšto, Ventės rago švyturio, Suvernų kaimo gale prie Kuršių marių įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės.
Beje, į pastarąją, įrengtą Šilutės miškų urėdijos lėšomis, įvažiuoti sekmadienį savo automobiliu keliautojui buvo neįmanoma.
Kad neįgristų uodų trūklių apgultis, vieną iš lauko pavėsinių „okupavę“ pramogautojai apsupo ją atsivežta užuolaida ir taip savo burnas bei maisto ir gėrimų atsargas išgelbėjo nuo vabzdžių skverbimosi gilyn.
Vis dėlto gamtininkai nepataria apdoroti cheminėmis priemonėmis nesustabdomą uodų trūklių peryklą – seklių Kuršių marių dugną. Anot jų, išsiritusių iš lervų uodų amžius - vos kelios dienos, jie nesiurbia kraujo, o susiporavę ir padėję kiaušinius, žūva.
Išsiritusios iš kiaušinių lervos- puikus maistas žuvims. Beje, žūklės reikmenų krautuvėse jų paklausa visais metų laikais – didelė.
Savaitgalį po Nemuno deltą ir dešinįjį Kuršių marių krantą keliavusieji atkreipė dėmesį, jog uodų trūklių spiečių visai nebuvo prie zoobotaninio draustinio Krokų lankos ežero, Minijos pakrantėse. Ten, kur telkiasi labai daug vabzdžialesių paukščių.
„Kuršių marių atodangose horizontą temdantys sūkuriuojantys uodų vėpūtiniai įkyrūs, niaukia gerus buvimo gamtoje įspūdžius, bet dėl savo laikinumo tikrai gali būti pakenčiami ir toleruojami“, - sako Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.
