Lietuvos ornitologų draugija (LOD), kaip ir daugelis kitų šalių paukščių apsaugos organizacijų, kiekvienais metais skelbia „Metų paukščio“ akciją. Jos pagrindiniai tikslai – atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančias sparnuočių rūšis, kurioms šiuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys bei rūpestis, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Dažniausiai metu paukščiu pasirenkama reta ir nykstanti rūšis, kuriai reikalingos specialios apsaugos priemonės ir apie kurios paplitimą ir gausą tuo metu trūksta naujausių duomenų.
Akcijos metu visuomenė supažindinama su šių paukščių biologija ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis. Dažniausiai organizuojamos specialios apsaugos akcijos: maitinimas, lizdaviečių įrengimas, buveinių tvarkymas. Be to, specialistai organizuoja rūšies apskaitas, į kurias kviečiami draugijos nariai, kiti šalies piliečiai, kuriems rūpi mus supančios gamtos išsaugojimas. Naujausios inventorizacijos metu surinkti duomenys parodo tikrąją paskutinių metų rūšies būklę.
Trumpai apie metų paukštį. Kurapka yra būdingas atviro kraštovaizdžio paukštis, tik žiemos mėnesiais užklystantis į miestus, gyvenvietes ar miške esančias atviras erdves. Lietuvoje kurapka siejama su tradiciniu kaimu, kur smulkūs įvairių kultūrų laukeliai kaitaliojasi su atviromis pievomis, ganyklomis su įsiterpusiais želdinių plotais/krūmynais, kas sudaro palankias sąlygas auginti palikuonis, maitintis ir slėptis nuo plėšrūnų, o kartais ir pačio žmogaus. Todėl šie, kadaise plačiai paplitę paukščiai, intensyvėjant žemės ūkiui ir nykstant tradiciniam kaimui, kuriam būdinga minėta žemėnauda, tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International duomenimis tapo sparčiausiai nykstanti agrarinio kraštovaizdžio sparnuočių rūšis Europoje. Tiesa, šiuo metu jai dar negresia išnykimas. Tačiau Europos Sąjungos mastu jos populiacija, atliktų apskaitų duomenimis, per trisdešimt metų sumažėjo 82 proc., o tai jau traktuojama kaip rūšies katastrofinis mažėjimas.
Lietuvoje ar kitose šiaurinio rūšies arealo paplitimo šalyse, ženklią žalą daro ir atšiaurios žiemos, kuomet prarandama žymi populiacijos dalis. Aišku, papildomai jų gretas praretina ir vis dažniau sutinkami palaidi šunys ar katinai (kurie įveikia žiemą nusilpusius paukščius). Taigi, Lietuvoje, nors žemės ūkis dar ne toks intensyvus kaip Vakarų Europoje, neigiamą poveikį daro kiti faktoriai.
Yra ir dar keli svarbūs momentai: kurapka yra labai sėsli rūšis. Todėl jos vietinės populiacijos būklė šalyje priklauso tik nuo mūsų, ir jai nepadės kaimyninių ar Vakarų Europos šalių įgyvendinamos apsaugos priemonės. Kitas aspektas yra tai, kad padėdami šiam paukščiui žiemos metu, mes saugome tikrai savo krašto, o ne iš toliau atskridusius paukščius. Taigi, kaip saugosim, tokius rezultatus ir turėsim.
2012 metų paukščio akcija neapsiribos vien įprasta kurapkų inventorizacija ir paplitimo tyrimais, kad vėliau konstatuoti ir taip akivaizdžiai pastebimą jų būklės blogėjimą. LOD sekretoriatas ir aktyviausi nariai ėmėsi iniciatyvos organizuoti šalies masto žiemojančių kurapkų lesinimo akciją, tam įrengiant specialias slėptuves ir pagal galimybes, į jas pilant pašaro: grūdų ar jų išvalų, žolių sėklų, kurių galima surinkti klojimuose. Į šią akciją įtraukiami ne tik LOD nariai, bet ir kaimo žmonės, medžiotojai, miškininkai. Šiuo metu jau pavyko susitarti su keliais medžiotojų būreliais ir ūkininkais Trakų, Kauno, Radviliškio ir Pakruojo rajonuose. Prisimenant ankstesnių metų kurapkų apsaugos akcijas, taip pat tikimasi aktyvaus Suvalkijos medžiotojų dalyvavimo. Iš ūkininkų tikimasi, kad jie paglobos paukščius prie savo namų ar tiesiog parems akciją grūdais. Šiuo atveju svarbu įrengti paprastas „pavėsines“ ir prižiūrėti, kad jose būtų lesalo.
Šalies ūkininkai kviečiami paremti šią draugijos akciją pašarais. Tam tinka nors kažkiek nepanaudoti grūdai, kurie gali būti ir pernykščiai ar prastos kokybės. Kartais atsiranda norinčių įrengti maitinimo aikšteles ir jas prižiūrėti (ypač mokyklos, medžiotojai ar saugomų teritorijų direkcijos), tačiau nėra galimybės įsigyti lesalo. Jei atsirastų galintys ir norintys suteikti lesalo, ornitologai prašo apie tai informuoti LOD sekretoriatą tel.: (8 5) 213 0498 arba elektroniniu paštu: justina@birdlife.lt.
