Važiuojant Černobylio miestelio gatvėmis matyti, kad laikas čia sustojo būtent 1986 metų balandžio 26-osios naktį. Tarybinių laikų praeities atributai ir paminklai labiausiai „užkabina“ turisto žvilgsnį.
Šiuo metu Černobylio miestelyje dirba apie 3500 žmonių: tai šios zonos administracijos darbuotojai, milicininkai, apsaugos darbuotojai, taip pat mokslininkai (fizikai, biologai, medikai), kurie atlieka stebėjimus ir tyrimus.
Černobylyje radiacinis fonas svyruoja nuo 10-ies iki 20-ies mikrorentgenų per valandą. Jokio pavojaus sveikatai. Toks pat radiacijos lygis kaip ir kuriame nors Lietuvos mieste.
Ekskursijos vadovo Maksimo klausiame, kokius drabužius būtina vilkėti, ar nereikalingi respiratoriai. Svarbiausia, anot gido, kad drabužiai dengtų visą kūną, o batai turi būti patogūs vaikščioti. Nors lauke tvyro 27-ių laipsnių karštis, geriau vilkėti šiltesniais rūbais.
„Taip pat mokslininkai šioje zonoje nerekomenduoja rūkyti, esą cigaretės skleidžiamas karštis labai pritraukia radioaktyvių dalelių, tačiau aš pats rūkau, ir nieko“, – nusišypso ekskursijos vadovas, kuris jau penkti metai dirba Černobylyje.
Černobylio atominė elektrinė yra maždaug už 20-ies kilometrų nuo Černobylio miestelio. Atvykus prie jėgainės, skiriamos penkios minutės laiko užfiksuoti atominės elektrinės ketvirtąjį bloką, kuris 1986 metais balandžio 26 – ąją patyrė kraupią avariją dėl tuo metu vykdyto technologinio eksperimento jėgainės reaktoriuje, nesilaikant saugumo reikalavimų.
Sprogimo suniokotas reaktorius uždengtas gelžbetonine kontrukcija - vadinamuoju sarkofagu. Prie elektrinės radiacijos lygis staiga šokteli iki 500-ų ir daugiau mikrorentgenų per valandą. Tačiau rizikos gyvybei nėra. Mirtina radiacijos dozė žmogui matuojama šimtais rentgenų. Vienas rentgenas lygus 1000-iui mikrorentgenų.
„Jūs girdite, kaip iš siaubo traška radiacijos matuoklis, tačiau jokio pavojaus mums nėra. Deja, prie šio garso teks priprasti, nes matuoklio išjungti negalima“, – pasakoja gidas.
Dar daugiau radiacijos išspinduliuoja netoli elektrinės esantis raudonasis miškas, kuris po avarijos nuo milžiniško radioaktyvių medžiagų kiekio nusidažė spygliuočiams nebūdinga spalva. Čia jau radiacijos lygis matuojamas rentgenais per valandą.
„Dabar galima tvirtai pasakyti, kad jūs iš tikro aplankėte apleistą Černobylio zoną, gavote solidžią dozę apšvitos, radiacijos. Jus ne veltui išleidote pinigus. Turėsite ką papasakoti savo vaikams, o anūkams - jau nespėsite“, - juokauja ekskursijos vadovas.
Po trumpo stabtelėjimo ties raudonuoju mišku, važiuojame į Pripetę, dar vadinamą mirusiu miestu. Kadaise klestėjusiame energetikų miestelyje iki katastrofos gyveno daugiau nei 50 000-ių gyventojų, dabar čia - nė gyvos dvasios, nebent atsitiktinai kelią pastos iš miško atklydę žvėrys. Apie miestą vaiduoklį – kitas pasakojimas.
Žiūrėkite DELFI.TV parengtą vaizdo reportažą iš Černobylio
Nuotraukų autorius Sebastjanas Vaisovas:
